Skaitytojo laiškas. Mintys apie žiniasklaidą
Mieli „Naujojo Gėlupio“ skaitytojai, noriu pasidalinti mintimis apie žiniasklaidą.
„Naujojo Gėlupio“ redakcija nenurodo, kaip turi galvoti skaitytojas, t. y. leidžia pačiam skaitytojui iš respublikinės spaudos susidaryti nuomonę apie pasaulyje vykstančius įvykius.
Todėl gerbiu „Naujojo Gėlupio“ redaktorių M. Prekevičių, kad jis „nezombina“ skaitytojų proto! Man patiko rašinys „Redaktoriaus savaitė“, išspausdintas 2015-08-26. M. Prekevičius yra protingas žmogus ir „N. Gėlupio skaitytojus mato kaip protingai galvojančius žmones, bet ne „zombius“, kuriems į smegenis, kaip plaktuku, kalama viena tiesa. Juk dabar respublikinėje spaudoje daugiausia skelbiama viena tiesa.
Tik paklausykit E. Jakilaičio ir R. Miliūtės laidų ir suprasit, kad tik jie sako tiesą, o kiti meluoja. Betgi vienminčių žmonių negali būti. Vienminčiai buvo tik leniniečiai. Bet dabar žurnalistai viską rašo už gerai mokamus pinigus. Nors ir netiki tuo, ką rašo ar sako. Bet suinteresuotiesiems suprantama, kad melas, pakartotas 100 kartų, tampa tiesa.
Taigi dabar žmonės gąsdinami karu ir terorizmu, taip nukreipiant dėmesį nuo kitų problemų. Dabar jau gąsdina, kad mus užvaldys keli šimtai pabėgėlių. Man patiko gerb. M. Prekevičiaus mintys, kad mes nužmogėjome ir užmiršome, kaip mūsų artimieji bėgo nuo NKVD stribų, ir nenorime atjausti pabėgėlių iš karo niokojamų kraštų. Kas tai – pasipūtimas ar kerštas už mūsų tautos engimą?
Taigi aš manau, kad nereikia bijoti kelių šimtų pabėgėlių. Nereikėtų bijoti ir keliasdešimt tūkstančių pabėgėlių. Juk iš Lietuvos jau pabėgo ir milijonas, bet pasaulio neužvaldė.
Aš prisimenu, kad prieškario Lietuvoje gyveno nemažai kitų tautybių žmonių – žydų, totorių, karaimų ir kitų, bet dėl to nebuvo jokių problemų. Dar Vytautas Didysis stengėsi į Lietuvą parsivežti kitataučių ir taip praturtinti Lietuvą – amatais, kita kultūra.
Taigi nereikia bijoti pabėgėlių, o jų pagailėti ir priglausti. Juk jie bėga ne nuo gero gyvenimo, o nuo mirties. Juos reikia įdarbinti ir tegul gyvena, o dirbdami padeda mums kurti gyvenimą. Ir patys sau. Tuo mes būsim žmogiškai jautrūs. Juk ką mes būtume galvoję, jeigu mūsų tautiečių, bėgusių nuo sovietų į Vakarus, būtų ten nepriėmę?
Dabar kita tema. Žiniasklaida visa verda prieš rusus: „Rusai puola.“ Kodėl mes turim nekęst rusų? Rusai irgi nukentėjo nuo stalinizmo. Juk Rusiją, kaip ir visą Tarybų Sąjungą valdė gruzinai – Stalinas, Berija, Ševarnadzė, vėliau ukrainiečiai – Chruščiovas, Brežnevas. O Tarybų Sąjungą sugriovė rusas Gorbačiovas. Taigi kodėl mes turim nekęsti rusų? „Rusai puola“. Bet kad nepuola. Jie pulti galėjo, kai dar nebuvome NATO ir Europos Sąjungoje. Bet tada nepuolė, o rusas Jelcinas pripažino Lietuvą valstybe. O Amerika norėjo bendrauti tik su Gorbačiovu. Lietuvą pripažino tik tada, kai rusas Jelcinas galutinai sugriovė Tarybų Sąjungą. Juk mes „separatistai“, atskilę nuo Tarybų Sąjungos. Ir tik rusams pripažinus mūsų nepriklausomybę tapome nepriklausomi. Dabar viską sujaukė Ukraina. Juk ta šalis turtinga gamtos išteklių. Turtais nepasidalina Ukrainos oligarchai ir kariauja tarpusavyje. Ukrainos turtai rūpi ir Vakarų šalims. Tai ir sukursto perversmus. Juk Ukrainai nereikėjo Maidano. Reikėjo šiek tiek palaukti ir spręsti reikalą demokratiškai, per rinkimus. Ką tauta išsirinks, tą ir turės. Bet provokatoriai sukurstė karą, žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, ir kalti rusai. Bet kad ten ir gyvena rusai, ir jie tarp savęs kariauja, nepasidalindami Ukrainos turtų.
Ir pas mus, Vilniuje, galėjo būti „Maidanas“. Kai prezidentą R. Paksą šalino iš prezidento pareigų, buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, ir tik reikėjo provokatoriaus, kad būtų nušauti keli policininkai, ir būtų buvęs Vilniaus „Maidanas“. Ir Žemaitija būtų atsiskyrusi, kaip dabar Ukrainoje Donbasas. Juk žemaičiai vis žadėjo skirtis nuo Lietuvos. O išprovokuoti Vilniaus „Maidaną“ galėjo tik rusai. Bet to nedarė. O Ukrainos „Maidanu“, atrodo, buvo suinteresuoti Vakarai. Ir dabar be reikalo žūsta žmonės, patiriami didžiuliai nuostoliai. Tie nuostoliai juntami ir pas mus. Kai rėkiame, kad „rusai puola“, tada mūsų ūkininkams tenka tepti sviestu iš vokiečių pirktas senas patrankas, kurių rusai nebijo.
Tai tokios mano mintys. Gal ir aš klystu, bet taip galvoti niekas man negali uždrausti. Čia tema plati ir galima galvoti labai įvairiai. Būtų įdomu paskaityti ir kitų mintis, tada mūsų „Naujasis Gėlupis“ taptų dar įdomesnis. O gerb. Redaktoriui linkiu ir toliau tęsti savo mintis „Redaktoriaus savaitėje“.
Skaitytojas Mikalojus Bartkevičius
