Javapjūtė baigiasi, sėja – prasideda

Sausi ir šilti orai leido visiems ūkininkams į aruodus supilti sausus grūdus. Iš vienos pusės, tai gerai, tačiau yra ir kita pusė, ne tokia naudinga žemdirbiams – nukentėjo derliaus kokybė ir kiekybė.

Kokia buvo šiemet javapjūtė, kuo ji ypatinga? Apie tai kalbamės su UAB „Litagra“ Prienų skyriaus agronomu konsultantu Aleksandru Lugausku.

Javapjūtės rezultatai nėra labai geri

„Žieminių kviečių derlius geras, nes jiems sausra pakenkė mažiau. Kai augalams pradėjo trūkti drėgmės, žieminių kviečių šaknų sistema jau buvo išsivysčiusi, tad galima sakyti, kad grūdų kiekybė nenukentėjo, sausra daugiau pakenkė kokybei – trūksta baltymų. Dėl šios priežasties daug buvo II ir III bei IV klasės grūdų. Mažai buvo ekstra ir I klasės grūdų. Jeigu parduodami grūdai dar atitiko II klasės reikalavimus, tai kainos skirtumas mažesnis, bet jeigu III ar IV klasės, – nuostolis ženklus“, – kalbėjo A. Lugauskas.

Agronomas pasakojo, kad buvo ūkininkų, kurie augino UAB „Lytagros“ sėklinius pasėlius, kuriuose naudojo skirtingų gamintojų fungicidus, tad derlius pranoko lūkesčius. Pasak A. Lugausko, jeigu kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad Prienų rajone (iš vidutinės žemės) bus gauta per 10 tonų grūdų iš hektaro, būtų sakęs, kad tai iš fantastikos srities. Kai kuriuose ūkiuose žieminių javų derlius šiemet siekė 9–10 t/ha, pasitaikė ir ekstra klasės plotų. Sako, buvo tokių atvejų, kai iš prastesnio pasėlio buvo kuliami aukštesnės kokybės grūdai.

Šiemet žemdirbius nuvylė vasarinės kultūros, ypač vasariniai kviečiai. Prasidėjus jų krūmijimosi fazei, užėjo sausi orai, todėl grūdas, turėjęs išleisti 5–6 stiebelius, užaugino tik 1–2. Tai turėjo įtakos derliui. Kai kurie ūkininkai vasarinių kviečių net nepjovė, o tiesiog aparė.

Neapsimokėjo šiemet auginti ne tik vasarinius kviečius, bet ir vasarinius rapsus. Rapsų derlius prastas, ypač sunkesniuose dirvožemiuose. Juos apniko kenkėjai, žydėjimas sustojo. Kai iškrito šiek tiek lietaus, žydėjimas atsinaujino, tačiau ne visos ankštys subręs vienu metu. Žmonės nežino, ką daryti – laukti ar naudoti defoliantus.

Kiek geriau užderėjo vasariniai miežiai, jų derlingumas peršoko 5 t/ha.

„Ne kažin koks ir daržų derlius. Agurkams labai trūko drėgmės, todėl jie greitai nugelto. Bulvės irgi ne visur gerai užderėjo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad šiemet gerai užaugo pomidorai – ir šiltnamiuose, ir lauke, lysvėje. Šiltas ir sausas oras jiems tiko“, – sako specialistas.

Kitų metų derliaus pagrindas – prastas

Šiuo metu jau turėjo būti paruoštos dirvos ir pasėti žieminiai rapsai, pradėta žieminių kviečių, rugių ir kvietrugių sėja. Tačiau, anot agronomo, padėtis sudėtinga – žemė sukietėjusi, išdžiūvusi, ją sunku gerai išdirbti. Daug kas dvejoja ir nežino, ką daryti – sėti ar laukti lietingesnio oro.

„Laimėjo tie, kurie sėjo, nors sausu oru sunkiau panaudoti herbicidus. Trečią dieną po sėjos ir tuoj sudygus reikia purkšti, o kai sausa, terminai nusikelia. Nori nenori, bet gamta žemdirbiui turi nemažai įtakos. Orai reguliuoja ir savikainą, ir kokybę, ir kiekybę. Tačiau, kaip visada, gamta savo klaidas ir ištaiso. Ko gero, šiemet bus ilgas ir šiltas ruduo, tad vėl viskas atsistos į savo vietas“, – kalba A. Lugauskas.

Artėja ir pagrindinis kitų žieminių kultūrų sėjos laikas, kuris yra geriausias nuo rugpjūčio 25 iki rugsėjo 25 dienos. Kai oras šiltas, galima sėją 5 dienomis ir pavėlinti, bet būtų geriausia pasėti optimaliais terminais, nes po ilgos sausros gali būti ilgas lietaus periodas.

Agronomas pataria prieš sėją gerai paruošti dirvą ir sėti tik gerą, kokybišką sėklą. Jeigu sėjama pačių išauginta sėkla, reikia ją padaiginti namuose ir įsitikinti, koks jos daigumas. Taip pat būtina sėklą beicuoti. Rekomenduojama naudoti beicą „Bariton Ultra“, kuris veikia ir grūdo paviršių, ir vidurį, apsaugo nuo dulkančių kietųjų kūlių, nuo pašaknio ligų ir pavasarinio pelėsio.

Ilgametę patirtį turintis agronomas sako, kad norint gauti gerą derlių, reikia sėti gerą ir kokybišką, beicuotą sėklą. Mūsų sąlygomis labai tinka žieminių kviečių rajonuotos ankstyvosios veislės ′Smuga′, ′Sedula′, ′Arkadija′, vidutinio ankstyvumo – ′Vikaras′, ′Jantarka′, ′Torrild′ ir kitos, vėlyvesnės, veislės. Sėjant skirtingų veislių javus, galima pailginti javapjūtę.

Mūsų krašto ūkininkų laukuose pasitaiko smilguolių, varpučių, tuščiųjų avižų, kurias reikėtų naikinti iš rudens. Sudygus piktžolėms, pasėlius galima nupurkšti „Alistar Grand“, „Komplet“ ar „Sekator“, kurie neblogai sunaikina ne tik išvardytas, bet ir kai kurias kitas vienmetes ir daugiametes piktžoles. Iš šių herbicidų pigiausias yra „Sekator“, kuris praeitais metais visai neblogai pasiteisino.

Patariama ištirti dirvas

Kiekvienais metais, nuėmus derlių, iš dirvos pasišalina ir dalis maisto medžiagų, todėl labai svarbu dirvas patręšti kalio ir fosforo trąšomis, atiduodant optimalią rekomenduojamą normą. Azoto trąšomis iš rudens galima tręšti tik labai nualintas dirvas. Norint žinoti, kiek ir kokių trąšų reikia, būtina nustatyti, kokių cheminių junginių yra dirvoje. O tam reikia atlikti dirvos tyrimus ir gauti specialistų rekomendacijas. Būna, ūkininkai sako, kad į dirvą beria pakankamai trąšų, o efekto – jokio. Tada galima įtarti, kad augalai negali pasisavinti maisto medžiagų.