B. Ropė: Pienas negali būti pigesnis už vandenį
Šiandien Briuselyje, vykstant neeiliniam Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžiui, prie Europos Sąjungos Tarybos pastato protestuoja iš visos Europos susirinkę žemdirbiai. Proteste prie lietuvių žemdirbių grupės prisijungusio, Europos Parlamento nario Bronio Ropės nuomone, ES šalys narės privalo kuo skubiau parengti aiškų planą krizei įveikti: sukurti sąžiningo atsiskaitymo mechanizmą, bei nustatyti krizės kriterijus, kad ūkininkai aiškiai žinotų kada ir kokios paramos gali tikėtis.
„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. – kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti produkcijos kiekio didėjimą, kaip išvengti nesąžiningų veiksmų iš perdirbėjų ir prekybininkų pusės“, – sako B. Ropė.
Vienintelio nuolatinio Lietuvos atstovo, dirbančio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, teigimu, nesuprantama, kodėl Europos Komisija tiek ilgai delsė. Bronis Ropė pažymi, kad jau seniai visi žinojo, jog kvotos baigsis šių metų pavasarį, todėl keista, kodėl nesirengta galimoms krizėms. Padėtį dar labiau pablogino Rusijos embargas ir sumenkęs vartojimas Kinijoje.
„Pienas negali būti pigesnis už vandenį. Pieno gamyba yra ilgas procesas, kuris reikalauja nemažai sąnaudų – čia ne gręžinį išgręžti ir pumpuoti vandenį. Taip pat privalome suvokti, kad pieno sektoriaus problemos nėra tik ūkininkų galvos skausmas. Gamybos ir prekybos šiais produktais srityje dirba daugybė žmonių, todėl ūkininkams nusprendus trauktis iš pieno gamybos, poveikis bus milžiniškas“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente.
B. Ropės teigimu, Rusijos embargo, nesąžiningos verslo praktikos nualintas pienininkystės sektorius reikalauja skubių sprendimų tiek Lietuvos, tiek ES mastu. Būtina užtikrinti, kad už pieną ūkininkams mokama kaina padengtų gamybos sąnaudas ir leistų ūkininkui oriai pragyventi bei išlaikyti šeimą. Ne mažiau svarbu tai, kad pienas turi būtų gaminamas šalia namų, o ne importuojamas iš trečiųjų šalių.
„Vienu tokių sprendimų galėtų būti Europos pieno tarybos siūlomas alternatyvus kvotoms naujas pieno rinkos reguliavimo mechanizmas. Jis ribotų ES pieno gamybą ir neleistų užtvindyti Europos pertekliniu pienu, – sako Bronis Ropė. – Kita priemonė, kuri buvo aptarta su Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Filo Hogano kabinetu – didesnė pieno gamintojų kooperacija“.
Parlamentaro nuomone, Europos Sąjungos ūkininkai jau savo kailiu patyrė, ką reiškia rinkos liberalizavimas, todėl natūralu, kad jie visomis priemonėmis reikalauja imtis veiksmų, keičiančių situaciją. Nepaisant to, kad protestai dažnai vertinami dviprasmiškai – tai pakankamai veiksminga priemonė, užtikrinanti, kad ūkininkų reikalavimai būtų išgirsti. Be abejonės, ne mažiau svarbu dialogas, tad žemdirbiams ir pieno gamintojams protestuojant Briuselyje, Tauragėje B. Ropės iniciatyva kompromiso ieškojo visi suinteresuoti pieno sektoriaus dalyviai diskusijoje „Kur nuves konfliktas pieno rinkoje?“.
Išreikšdami solidarumą Briuselyje protestuojantiems kolegoms, į diskusiją gausiai susirinkę pieno gamintojų, jų kooperatyvų, perdirbėjų, institucijų atstovai prie apskrito stalo diskutavo apie sudėtingą pieno sektoriaus situaciją, aptarė neseniai priimtą pieno rinkos reguliavimo įstatymą bei kėlė pieno gamintojų kooperacijos, kaip galimybės užtikrinti pieno sektoriaus gyvybingumą, klausimą.
