Žiniasklaida – ketvirtoji valdžia, kai negirdi seniūnija, savivaldybė…
Vasara jau artėja prie savo kalendorinės pabaigos. Atostogų metas baigiasi, todėl turėsime vėl sugrįžti į kasdienės rutinos verpetą. O poilsiauja visi, žinoma, kaip tik išmano: kas pajūryje, kas prie ežero, kas pasilieka kaime ir čia ieško atokvėpio minutės po darbų. Vasaros pabaiga nepašykštėjo karštų, nelietingų orų, todėl nejučiomis dairomės, kur galėtume išsimaudyti ar bent įmerkti kojas, taip bandydami pajausti vandens suteikiamą vėsumą.
Naujojoje Ūtoje, Prienų rajone, taip pat gausu tvenkinių, bet jie jau spėjo gerokai nusekti. Tačiau visiems gyventojams susirūpinimą kelia pagrindinės miestelio rekreacinės erdvės – vadinamojo Naujosios Ūtos parkelio – likimas. Dar 1972 m. ten buvo iškastas ežeriukas, o 1982 m. greta jo įkurtas parkas. Nemeluosiu teigdamas, kad dauguma miestelio gyventojų puikiai pamena parke rengtas seniūnijos šventes, koncertus, Joninių šventes. Dar daugiau džiaugsmo kėlė tai, jog prieš dvejus metus, laimėjus projektą, buvo sukurta dalis rekreacinės infrastruktūros. Tikėtasi, jog ši erdvė bus prikelta naujam gyvenimui…
Šio projekto aprašyme buvo teigiama, kad šis parkas su ,,ežeriuku“ – ,,vienintelis viešo naudojimo vandens telkinys, kuriame galima įrengti paplūdimį. Parkas yra labai patogioje vietoje – Naujosios Ūtos kaimo centre, yra privažiavimas, vieta pamėgta kaimo gyventojų. Parko teritoriją sudaro trys sklypai, projekto veiklos bus vykdomos tik viename (unikalus Nr. 4400-1841-1013)“. Projekto metu buvo įrengta pavėsinė, vaikų žaidimų aikštelė, automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takas, įrengtas teritorijos apšvietimas, nupirkta pavėsinės ir vaikų žaidimų aikštelės inventorius. Parko teritorijai šienauti nupirktas vejos traktorius. Projekto tęstinumą įsipareigojo užtikrinti Prienų rajono savivaldybės administracija ir Naujosios Ūtos seniūnija. Naujosios Ūtos seniūnija turėjo rūpintis aikštyno priežiūra, tvarkymu, šienavimu, padėti organizuoti bendruomenės renginius.
Deja, visą šią vasarą parkelio teritorija nesutvarkoma taip, kad būtų tinkama poilsiui.Tiesa, žolė aplink pavėsinę ir vaikų žaidimo aikštelę šienaujama, tačiau infrastruktūra be ūkinės priežiūros dėvisi, take kalasi žolės, tačiau didžiausia problema, jog aplink tvenkinį želia didžiuliai žolynai, stelbiantys tvenkinio krantus, eliminuojantys parko estetinį vaizdą. Juos galima nušienauti be didelių pastangų (bent jau pagrindinėse prieigose, o tą gali padaryti ne tik viešieji darbuotojai, bet ir sezonui įdarbintas papildomas darbuotojas, šiuo metu iki pietų šienaujantis kanalus). Gyventojai ne kartą kreipėsi į seniūną, tačiau jis aiškindavo, jog parko teritorija priklauso ir privatiems savininkams. Tačiau ar negalima jų įpareigoti tvarkytis prie visam miesteliui reikalingų viešųjų erdvių? Arba tvarkyti tvenkinio prieigas bent ten, kur jos priklauso seniūnijai, pagal išgales pasirūpinant pakrante, nušienaujant priekrantės žolynus? Juk seniūnija įsipareigojo vykdyti projekto tęstinumą, todėl turėtų visomis išgalėmis rūpintis aplinka tam, kad gyventojai galėtų pailsėti, maloniai pabūti tvarkingoje aplinkoje su savo vaikais ir anūkais. Deja, tokia aplinka neskatina tokių gerųjų patirčių, o žinojimas, jog parko tvarkymui buvo išleisti 88 925,05 Lt., skatina susimąstyti, jog pinigai, nors ir išleisti su geromis paskatomis, tačiau dėl neūkiškumo panaudoti neefektyviai, neužtikrinant žmonių gerovės, iki galo nesukuriant tikros rekreacinės erdvės.
Vasara jau baigiasi, tačiau tvarkos gyventojai nori visus metus. Aš, kaip jaunasis socialinis politikas, reiškiu viltį, jog kaimas išliks gyvas, bet tam reikia tarpusavio susikalbėjimo, seniūnijos, mokyklos, kaimo bendruomenės bendradarbiavimo.
Tautvydas Vencius
