Žolinė Pakuonyje pakvipo obuoliais
Tradiciškai jau šeštus metus iš eilės, šeštadienį, atnaujintame Pakuonio parkelyje praūžė Žolinės šventė. Pakuoniškiai Žolinės laukia ištisus metus. Kiekvienas dalyvis į šventę įdeda dalelę savęs: prisideda arba auka, arba darbu.
Žolinės šventė prasidėjo Pakuonio miestelio seniūną pavaduojančios Nijolės Averkienės sveikinimu ir apdovanojimais. Buvo pagerbti ir apdovanoti Pakuonio kraštui nusipelnę žmonės, bendruomenės aktyvistai ir, žinoma, sportininkai, garsinantys miestelio vardą ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Visus susirinkusius linksmino Pakuonio pagrindinės mokyklos mokiniai, kurie dainavo, šoko, judino iš vietų jaukiai ant suolų įsitaisiusius šventės dalyvius. Taip pat koncertavo Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupė „Obelėlė“ bei moterų ansamblis, šventėje neleido nuobodžiauti ir talentinga pakuoniškė, atlikėja Evelina Jonaitytė, ji širdingai skyrė dainas visiems savo kraštiečiams.
Kiekvienais metais šventės organizatoriai sugalvoja naują šventės temą. Šiemet pagrindinis akcentas – obuolys. Šis simbolis parinktas ne atsitiktinai. Pakuonio herbe puikuojasi obelis, todėl šiemet ne tik stalai buvo puošiami obuoliais, bet ir patys šventės dalyviai kūrė originalią atributiką, papuošalus būtent šio lietuviško vaisiaus motyvais. Ant stalų taip pat netrūko obuolienės, obuolių sūrių ir gėrimų, džiovintų ir šviežutėlių tik iš sodų skintų obuolių.
Šventės organizatoriai svečiams neleido ilsėtis. Po kiekvieno pasirodymo vyko įvairios pramogos, rungtys ir estafetės. Pirmoji užduotis pareikalavo pamankštinti rankas ir patikrino pakuoniškių vyrų taiklumą. Iš pirmo žvilgsnio juokinga ir lengva užduotis – iš kelių metrų pataikyti obuolį į pintą krepšį, tačiau obuoliai skriejo pro šalį arba piktavališkai iššokdavo iš pintinės. Po įtemptos kovos iš viso būrio vyrų, mėčiusių obuolius į krepšius, liko tik du laimingieji, taikliausieji.
Kitose rungtyse obuolys taipogi griežė pirmuoju smuiku. Pavyzdžiui, komanda, sudaryta iš gatvės ar kaimo gyventojų, privalėjo obuolį perduoti tai per galvą, tai per kojas, o paskui atpjauti rąsto lygiai tiek, kiek sveria obuolių pintinė. Tačiau labiausiai dalyvių mėgstama ir laukiama rungtis – varžybos su karučiais. Čia norinčiųjų dalyvauti buvo kone daugiausiai, todėl buvo surengti net trys atrankos etapai! Ir paskutinis, finalinis, kuriame susirungė visų etapų nugalėtojai. Šiemet varžybos buvo sunkesnės nei ankstesniais metais – reikėjo ne tik greičiausiai su karučiu parlėkti, bet ir sėdinčiam jame neišbarstyti iš pintinės obuolių.
Na, o visiems išvargusiems po rungčių buvo galima atsigaivinti Tylos gatvės užeigoje. Ten visiems norintiems barmenai pilstė alų, vaišino kava. Nebuvo jokių nustatytų įkainių už alaus stiklinaitę ar kavos puodelį. Ant baro stovėjusi aukų dėžutė Žolinės šventei paremti vakarėjant vis pilnėjo. Už gėrimus simboliškai, pagal savo išgales, kiekvienas aukojo po tiek, kiek gali. Šalia gardžiais kvapais viliojo blyninė, kurioje beveik be pertraukos plušėjo kepėjai ir visus vaišino skaniais blynais su obuoliene.
Vakare šventės dalyvius maloniai nustebino jaunasis atlikėjas Vidmantas, atvykęs iš Prienų krašto. „Įšildęs“ publiką, Vidmantas estafetę perdavė grupei „Dinamika“, kuri visus šokdino iki sutemų. Net ir po fejerverkų, atlikėjams išvykus, žmonės neskubėjo skirstytis namo, pasiliko diskotekoje ir šėlo iki paryčių.
Didžiausią organizacinę naštą ant savo pečių prisiėmusi Pakuonio laisvalaikio salės vadovė Renata Žibienė pripažįsta, jog darbo prieš šventę išties būta nemažai. Pirmieji susirinkimai su bendruomenės aktyvu prasidėjo jau gegužės pabaigoje! „Pastarąsias dvi savaites buvo juodas ruošimosi šventei darbas, repeticijos. Anksčiau sceną išsinuomodavome. Tačiau tai brangiai kainuoja, todėl šiemet nusprendėme ją pasidaryti patys: vietinis stalius sukalė sceną, savo rankomis nešėme lentas ir dirbome“, – atviravo R. Žibienė. Šventės organizatorė džiaugėsi, jog visi dirbo kaip komanda: vieni tvarkė lauko tualetus, kiti ruošė sceną, treti nešė stalus. „Pagrindinis šventės „kaltininkas“ – klebonas Rimas. Jis yra tarsi obelis, o mes visi – kaip obuoliai, susibūrę aplink jį“, – nusišypsojo R. Žibienė.
Pats klebonas Rimas, visos šventės metu prižiūrėjęs rungtis, buvo ir teisėjas, ir vedėjas, ir barmenas, o vakare kartu su parapijiečiais sukosi šokio žingsneliu. Energijos ir geros nuotaikos nestokojantis klebonas džiaugėsi, jog šventė pavyko: „Viskas vyko pagal programą, visi buvo užimti. Ruošimasis truko visą vasarą. Džiaugiuosi, kad viskas sklandžiai praėjo.“
Monika Kazlauskaitė
