Svarbiausia yra socialinė kompetencija

Naujai išrinkti LR Seimo nariai ir besiformuojantis naujasis ministrų kabinetas žada permainų įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Laukiama pokyčių ir švietimo sistemoje. Formalųjį švietimą papildančio neformaliojo švietimo įstaigų pedagogai lapkričio 7 d. buvo susirinkę į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur vyko respublikinė mokslinė praktinė konferencija „Šiuolaikinė muzikos mokykla: dabartis ir perspektyva“. Pranešimą skaitė ir Prienų meno mokyklos mokytoja Laima Šileikienė. Po konferencijos ji sutiko pasidalinti mintimis apie neformaliojo švietimo aktualijas.

Kokie šiandienos iššūkiai inspiravo tokio pobūdžio konferenciją?

Šiuo metu iššūkis yra vienas – persitvarkymas, laukiant mokinio krepšelio „atėjimo“ į meno ir muzikos mokyklas, vidinių resursų – pirmiausia žmogiškųjų – mobilizavimas, kad, didėjant neformaliojo švietimo paslaugų pasiūlai, meno ar muzikos mokykla išliktų kaip institucija.

Kokia Jūsų pranešimo tema? Kuo jis aktualus meno ir muzikos mokykloms?

Pranešimo tema – „Muzikos ir meno mokyklų pedagogų socialinės kompetencijos tobulinimo gairės kintančių visuomenės poreikių kontekste“. Pranešimas, kaip ir straipsnis, kuris bus publikuojamas specialiame leidinyje, paremtas tyrimu, kurį prieš keletą metų atlikau keturiose Prienų rajono muzikos ir meno mokyklose. Aktualus tuo, kad išryškina egzistuojančias problemas, savotiškas grėsmes: kas bus, jei nesikeisime. Kartu tai ir aiškiai įvardintos galimybės, belieka jas įgyvendinti. O tai padaryti šiandienos kontekste nėra paprasta dėl daugybės tarpusavyje susijusių objektyvių ir subjektyvių priežasčių.

Kodėl tyrimo objektu pasirinkote pedagogų socialinę kompetenciją? Ką atskleidė atliktas tyrimas?

Turbūt daugelis pritartų Dž. Laboko minčiai, kad gyvenimo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo mūsų gebėjimo bendrauti, nei nuo talento, o gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti praktiškai visada garantuoja sėkmę profesinių santykių srityje, lengviau padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus. Todėl socialinė kompetencija natūraliai tampa prioritetinė mokytojo profesinių kompetencijų „portfelyje“. Tyrime dalyvavę mokytojai taip pat akcentuoja glaudesnio bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą, siekiant bendro tikslo, keičiantis gerąja patirtimi, informacija, jaučia kolegialaus sprendimų priėmimo, geranoriškų tarpasmeninių santykių, šilto mikroklimato, didesnio moralinio ir materialinio skatinimo poreikį.

Savo pranešime teigiate, kad mokytojų socialinės kompetencijos tobulinimas yra ir mokyklos tobulinimo esmė. Pakomentuokite tai.

Akivaizdu, kad šiandien meno ar muzikos mokykla yra rinkos dalyvė ir turi efektyviai dirbti, kad galėtų konkuruoti su kitais neformaliojo švietimo teikėjais, todėl meno mokyklose dirbančio mokytojo veiklos laukas pastaruoju metu labai išsiplėtė. Jam nebepakanka būti vien geru dalyko mokytoju, jis turi gerai jausti pedagoginę situaciją, gebėti ją vertini ir operatyviai spręsti problemas, rasti sąsajas tarp ugdomosios veiklos ir realaus gyvenimo, kad viskas, ko yra mokomasi meno mokykloje, būtų naudinga ir patrauklu tiek mokiniams, tiek visuomenei. Taigi  kiekvieno mokytojo socialiniai gebėjimai gali pasitarnauti ne tik perteikiant profesines žinias, bet ir mokyklos veiklos, paslaugų tobulinimui.

Jei turėtumėte visas reikiamas sąlygas tobulinti savo socialinę kompetenciją, ką darytumėte pirmiausia?

 Intensyviai mokyčiausi užsienio kalbų ir vykčiau ilgesniam laikui į kitas šalis semtis patirties, plėsti akiratį, tobulinti savo profesinius gebėjimus bei įgūdžius.

Koks, jūsų manymu, turi būti šiuolaikinis pedagogas ir kaip jis gali prisidėti įgyvendinant neformaliajam švietimui keliamus uždavinius?

Esu tik eilinė muzikos mokytoja, po 30 pedagoginio darbo metų ir švietimo vadybos studijų daranti savo veiklos „auditą“, galvojanti, ką veikti ateityje. Tačiau tikėtina, kad lankstūs, gebantys dirbti komandoje, kurti ir keistis idėjomis, atviri kitoms kultūroms ir naujoms patirtims, kritiškai ir kūrybiškai mąstantys, turintys aiškią neformaliojo švietimo ateities viziją ir nuolat tobulėjantys mokytojai galėtų tinkamai įgyvendinti neformaliajam švietimui keliamus uždavinius ir įtakoti pozityvią jos kaitą.

Kaip, norėdamos prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos ir aplinkos sąlygų, mokyklos gali įgyvendinti konkrečius pokyčius tiek viduje, tiek išorėje.

Manau, kad meno ir muzikos mokyklos turėtų pertvarkyti programas pagal mokinių, tėvų, bendruomenės poreikius. Glaudus bendradarbiavimas su visuomene, žiniasklaida, mokyklos steigėju (Savivaldybe – red. past.) bei institucijomis, dalyvaujančiomis neformaliojo švietimo procese, aktyvi vadyba, iniciatyvumas ir verslumas – taip trumpai formuluočiau  meninio ugdymo populiarinimo, kokybės gerinimo, sėkmingo paslaugų pardavimo „receptą“. Bet svarbiausia, kad kiekviena muzikos ar meno mokykla turėtų savo identitetą, kad puoselėtų vietos kultūros tradicijas ir sėtų tuos naujovių grūdus, kurie tinkami toje dirvoje. Tada galima tikėtis gero derliaus, t. y. pokyčiai padės siekti gerų rezultatų.

Kokiomis veiklomis Prienų meno mokykloje stengiatės pritraukti, sudominti ir motyvuoti mokinius, ugdyti jų meninius ir socialinius gebėjimus?

Tradicinės Prienų meno mokyklos veiklos – įvairūs koncertai, parodos, festivalis „Pavasario spalvos“, kūrybinė vasaros stovykla, dalyvavimas konkursuose, akcijose, dainų šventėse. Siekdami mokymąsi meno mokykloje padaryti patrauklesnį, šiuolaikiškesnį, prieš keletą metų ėmėme rengti integruoto meninio ugdymo projektus. Bendradarbiaujant su Prienų „Ąžuolo“, „Revuonos“, buvusia Jaunimo, Birštono meno mokyklomis, „Žiburio“ gimnazija, GS šokių studija, Prienų rajono savivaldybe ir seniūnija, Prienų miškų urėdija, Švietimo centru, Prienų parapijos namais, Prienų krašto muziejumi, Nemuno kilpų regioniniu parku, Birštono miesto biblioteka, VĮ Architektūros fondu pavyko sujungti muziką, dailę, architektūrą, literatūrą, šokį, drabužių dizainą, liaudiškas tradicijas ir ekologiją į vieną visumą.

Šiemet aktyviausi Prienų meno mokyklos mokiniai, kuruojami mokyklos direktorės Rasos Staliūnienės, pradėjo bendradarbiauti su Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centru ir sieks savo meninius gebėjimus bei turimą patirtį  pritaikyti socialinėje veikloje, savanoriškai mokydami centre besilankančius vaikus muzikuoti. Norisi tikėti, kad tokia veikla taps vertinga patirtimi mūsų mokyklos mokiniams, kad ši akcija peraugs į glaudų ir naudingą abipusį bendradarbiavimą, didesnius bendrus projektus.

Roma Sinkevičiūtė