home Vertybių užuovėja GERIEJI AITVARAI. Kai svetimi rūpesčiai tampa savi

GERIEJI AITVARAI. Kai svetimi rūpesčiai tampa savi

Mūsų visuomenė sensta, o vyresnio amžiaus senjorams kyla įvairių problemų. Ypač tiems, kuriems judėjimo laisvę riboja negalia ar liga ilgesniam laikui prikausto prie patalo. Birštone ligotiems ir vienišiems arba reikalingiems slaugos žmonėms į pagalbą atskuba ne tik Carito savanoriai, bet ir teikiantys socialines paslaugas Nemajūnų dienos centro ir Neįgaliųjų dienos centro darbuotojai.

Trūksta bendravimo

Dirbusi Birštono neįgaliųjų dienos centre Antanina Zuperkienė kelerius metus turėjo globotinių ir jiems teikė paslaugas namuose. Moteris padėdavo susitvarkyti, nueidavo nupirkti produktų ir vaistų. Tačiau dabar pasidarė per sunku ir darbo vietą užleido jaunesniems. Turinti nemažai patirties A. Zuperkienė pasakoja, kad vyresniems vienišiems žmonėms yra gana sunku, jiems norisi bendravimo, nori, kad kas nors juos išklausytų. Beje, reikia pasakyti, kad vyresnio amžiaus žmonės kartais būna ir kaprizingi: nurodo, iš kurios parduotuvės pirkti prekę, nori, kad reikalingų prekių nupirktum kasdien, pagamintum valgyti, sutvarkytum kambarius. – Patarnauji, stengiesi įvykdyti visus norus. Vieni būna geranoriški, kiti nelabai. Visokių yra žmonių. Kuo žmogus daugiau vargo gyvenime patyrė, tuo jo širdis geresnė, jis būna dėkingas už pagalbą, – pasakojo A. Zuperkienė. Teko ir sunkiems ligoniams padėti, juos globoti ir slaugyti. Eitų kai kurie į globos namus, tačiau butus užrašę giminaičiams, todėl baiminasi, kad nepriims. Kiti, kai sveikata pablogėja, jau ruošiasi eiti į slaugos ar globos namus, o kai pagerėja, ir vėl iš savo namelių niekur eiti nenori. Nors Antanina jau nebedirba, tačiau pas buvusius globotinius užeina. Juk daugelis tapo lyg savi, lyg giminės.  

Socialiniai darbuotojai laukiami

Danguolė Padelskienė su globotiniais dirba jau ketverius metus. Jauna moteris,  kalbėdama apie savo vyresnio amžiaus draugus, šypsosi. Jai malonu, kad visada yra laukiama. – Mano lankomi žmonės yra labai mieli ir nė kiek nekaprizingi. Visada laukia, kada ateisiu. Tie, kurie gyvena vieni, sako, kad niekur iš namų eiti nenori, nori būti savo namuose, kur savas kiekvienas kampas. Žinoma, laukia vaikų atvykstant ar parvykstant, tačiau labiausiai laukia manęs, nes žino, kad tikrai ateisiu, – sako Danguolė. Iš tikrųjų labai smagu, kai visiems gerai ir visi patenkinti, kai nereikia didelės slaugos ar priežiūros, kai pagalbininkės padeda buityje, gražiai pabendrauja.  

Nemajūnų dienos centras plečiamas

  Prieš kelerius metus, kai buvo įsteigtas Nemajūnų dienos centras, klientus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir tuos pačius darbuotojai turėjo prisikalbinti. – Iš pradžių buvo trys, o dabar pas mus dirba aštuoni socialiniai darbuotojai. Pagalba į namus teikiama devyniolikai asmenų nuo 2 iki 10 valandų, o socialinė globa – devyniems asmenims nuo 4 iki 8 valandų per dieną, – sakė Nemajūnų dienos centro direktorė Irena Šliaužienė. Pagalba į namus – tai smulki pagalba, padedant susitvarkyti namus, atnešti vandens, malkų, nuvežti pas gydytoją, padėti apsipirkti, nuvežti ir parvežti skalbinius, nuvežti išsimaudyti. Speciali socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuri teikiama dienos metu  nuolatinės priežiūros reikalingiems asmenims. Tai ir namų tvarkymas, maisto gaminimas ir maitinimas, vaistų savalaikis padavimas ir kitokia nuolatinė priežiūra. Nemajūnų dienos centre dirba ir teikia socialines paslaugas Inga Vaitkevičiūtė, Marytė Karčiauskienė, Onutė Simonaitienė, Laima Simonaitienė, Laimutė Buivydavičiūtė, Natalija Černiauskienė, Agnė Buinickaitė, Viktorija Ūkelytė. Jos kiekvieną dieną gyvena svetimais rūpesčiais, nerimauja, kai globojamieji sunegaluoja ar paskambinus neatsiliepia. Su Nemajūnų dienos centro direktoriaus pavaduotoju apsilankome Birštono vienkiemyje, pas Marytės Karčiauskienės lankomą V.Ciunaitienę. Pas ją Marytė praleidžia 8 valandas. Moterys labai gražiai sutaria, bendrauja, kai geriau jaučiasi, sėda į vežimėlį ir važiuoja į virtuvę, prie stalo, kai prasčiau – pamaitina lovoje. Vyras būna ir prižiūri naktį, o dieną palaiko viena kitai draugiją. Slaugoma moteris labai džiaugiasi, kad turi galimybę būti namuose ir gerai jaustis su svetimu žmogumi. Vaikai dirba, todėl aplanko tada, kai turi laiko, nes žino, kad mama gerose rankose. Birštone užeiname pas Z. Šacauskienę, su kuria bendrauja ir padeda Inga Vaitkevičiūtė. Buvo puikus rytas, moterys ruošėsi eiti pasivaikščioti. Inga padėjo apsirengti. Nors ir šiek tiek negaluojanti stilinga globotinė neprarado grožio pojūčio, rinkosi drabužius savo nuožiūra. Moteris taip pat labai džiaugėsi jaunos draugės bendrija. Nusileidusi laiptais sėdosi į vežimėlį ir abi patraukė pasigėrėti rudenėjančio kurorto peizažu.  

Visi patenkinti, bet pasvajoti galima

V. Kederys džiaugiasi, kad darbas vyksta sklandžiai, visi žmonės, kuriuos globoja ir slaugo, yra patenkinti. Žinoma, tokia pagalba į namus ir socialinė slauga ar ilgalaikė socialinė globa savivaldybei geriau apsimoka, negu išlaikyti žmogų globos namuose. Prienų globos namuose šiuo metu gyvena 12 Birštono savivaldybės gyventojų, iš kurių 8 su sunkia negalia, 1 apsistojęs Karališkoje rezidencijoje. Į darbą priimamos moterys, gyvenančios savivaldybės teritorijoje ir turinčios bei mokančios vairuoti automobilį. – Mūsų darbe problemų kyla tada, kai kurią nors darbuotoją išleidžiame atostogų ir reikia pakeisti kita. Globojamieji labai prie jų pripranta ir prisiriša, pasidaro lyg savi, – pasakojo direktorės pavaduotojas. Už pagalbą į namus, trunkančią 2-3 valandas, beveik niekam nereikia mokėti, o už slaugą reikia šiek tiek primokėti iš gaunamų slaugos pinigėlių. Mažiausia mokama suma yra 8,41 Lt, o didžiausia – 348,14 Lt. Mokestis apskaičiuojamas pagal gaunamas pajamas. Nors šeštadienis ir sekmadienis yra išeiginės, tačiau socialinės darbuotojos vis tiek paskambina, pasiteirauja, o jeigu reikia, tai ir nuvažiuoja aplankyti. Kaimuose senesnio amžiaus žmonėms sunkiau, bet ir čia kiekvienas laikosi savo namelių, nors ir kokie jie prasti būtų. Kai kas pasvajoja, kad būtų gerai turėti šiltus ir jaukius namus savo parapijoje ar gyvenvietėje, arčiau savo namų. Kad bent matytum ar galėtum nueiti kada panorėjęs.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close