Ar Europos Komisija pasiūlys gelbėjimo ratą krizės ištiktam Lietuvos pieno sektoriui?

Atsakymo į šį klausimą Lietuvos atstovas Europos Parlamente Bronis Ropė ieškojo Briuselyje, tardamasis su Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Filo Hogano (Phil Hogan) kabineto nariais. Drauge su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininke Jurate Dovydėniene EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys B. Ropė su Europos Komisijos atstovais aptarė mūsų šalies pieno sektorių kamuojančias problemas.

Lietuvoje šiuo metu yra susidariusi tokia padėtis, kad abejingai žiūrint politikams bei rinkos priežiūra turinčioms užsiimti valstybės institucijoms, didžiosios pieno pramonės įmonės sėkmingai žlugdo pieno gamintojų kooperaciją, aukštesnėmis supirkimo kainomis viliodamos ūkininkus iš kooperatyvų. Tai vyksta visoms šalims puikiai suvokiant, kad įgyvendintas „skaldyk ir valdyk“ principas ilgalaikėje perspektyvoje gali galutinai surišti rankas kooperacijai ir plačiai atverti duris tolimesnei pieno perdirbėjų savivalei.

Anot susitikime dalyvavusios J. Dovydėnienės, Lietuvoje nebėra prasmės kalbėti apie naujų kooperatyvų steigimąsi – šiuo metu svarbu ieškoti būdų, kaip išsaugoti bent tai, kas jau sukurta, neleisti galutinai sužlugti kooperacijai. Šiandien buvimas kooperatyvo nariu tampa ekonomiškai nenaudingu, ir nors kooperacijos idėja tikintys ūkininkai iš paskutiniųjų stengiasi išlikti kooperatyvuose, net gaudami gerokai žemesnę pieno supirkimo kainą, ilgiau tai tęstis nebegali. Kai 100 tonų pieno per dieną iki pieno perdirbimo įmonės pristatančiam kooperatyvui mokama žemesnė kaina, nei toną parduodančiam ūkininkui, iš kurio pieną pasiima pati įmonė, nei sąžiningos verslo praktikos, nei laisvosios rinkos principų šiame reiškinyje įžvelgti neįmanoma.

Apžvelgdamas kritinę situaciją Lietuvos pieno sektoriuje, B. Ropė pabrėžė, kad europinio Pieno rinkos stebėjimo centro teigimu vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra ne tik mažiausia visoje ES (šiuo metu – 0,21 Eur/l), tačiau kartu šis rodiklis yra vidutinis, kas reiškia, kad nemaža dalis ūkininkų toli gražu negauna net ir tokios kainos. Šios situacijos kontekste europarlamentaras atkreipė dėmesį ir į ūkininkų kooperacijos teikiamas galimybes. Lietuvoje kooperacija yra sąlyginai jaunas reiškinys ir skaičiuoja vos antrą dešimtmetį, nors daugiametė sėkminga ūkininkų kooperacija ES senbuvėse, įtikinamai parodo, jog tik kooperuoti žemdirbiai, apimantys visas pasiūlos grandinės dalis nuo gamybos iki perdirbimo bei prekybos, turi ilgalaikes ir tvarias perspektyvas.

Anot B. Ropės, Lietuvos vyriausybė mėgina tokius nesąžiningus pieno supirkėjų veiksmus reguliuoti specialiu įstatymu. Tačiau šis įstatymas dar neįsigaliojęs ir tebėra tobulinimo etape. Reiškia, kol pradėsime justi galimą jo naudą, praeis pakankamai daug laiko. O būtent laiko šiandien Lietuvos pieno sektorius kaip tik ir neturi. Skubūs sprendimai reikalingi jau šiandien. Todėl B. Ropė ragino Europos Komisiją ieškoti skubios išskirtinės pagalbos priemonių Lietuvos pieno sektoriui, ieškant į ilgalaikį tvarumą nukreiptų galimybių, pavyzdžiui, kryptingai stiprinančių pieno gamintojų kooperatyvus, kad jungdamiesi, kooperuodamiesi ūkininkai įgytų derybinių galių, perimtų į savo rankas žaliavos perdirbimą ir taptų lygiaverčiais pieno grandinės dalyviais.

Už Bendrąją žemės ūkio politiką atsakingas Filo Hogano kabineto narys Tomas Tainanas (Tom Tynan) prisipažino sunkiai įsivaizduojantis, kaip demokratinės valstybės institucijos leidžia egzistuoti situacijai, susiklosčiusiai Lietuvos pieno rinkoje. BŽŪP formuotojai pasibaisėjo sužinoję, kad pieno gamintojų kooperatyvams mokama mažesnė supirkimo kaina nei mažesnį pieno kiekį pristatantiems pavieniams ūkininkams (atitinkamai 0,15 ir 0,22 euro už litrą), o nacionalinės institucijos, pavyzdžiui, metus laiko trukusį tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba, tame nemato didelių problemų.

Susitikimo pabaigoje B. Ropė pabrėžė, kad pieno ir kiaulininkystės sektoriai yra du kertiniai Lietuvos žemės ūkio ramsčiai – tai, ką istoriškai gebėjome ir darėme geriausiai. Kiaulininkystės sektoriui skaudžiai smogė afrikinis kiaulių maras. Neaišku, kada sugebėsime po šios skaudžios nelaimės atsitiesti iki mūsų šalies poreikius tenkinančio gamybos lygio. Tačiau pieno sektoriui smogęs reiškinys – nesąžininga verslo praktika – demokratinėje valstybėje turi būti suvaldytas. Antraip negrįžtamai nuskriausime Lietuvos kaimą, sukelsime kaimiškuose regionuose socialinę katastrofą, už kurios padarinius atsakomybę dalinsimės visi.

Europos Komisijos atstovai įsipareigojo išsamiai išanalizuoti situaciją Lietuvos pieno rinkoje ir grįžti prie šio klausimo. Jis bus viena pagrindinių liepos 28-ąją vyksiančio Pieno rinkos stebėjimo centro posėdžio bei rugpjūčio 24 d. numatyto Filo Hogano susitikimo su LR žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, kuriame ketina dalyvauti ir EP narys B. Ropė, temų.

 DSC03502

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close