2015 metų stovykla „Viskas kartu: gamta ir istorija“

Vasara – atostogų metas. Kiekvienas nori ne tik pailsėti, bet dar ką nors ir sužinoti. Antrus metus iš eilės Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojai pakvietė Birštono savivaldybės moksleivius į stovyklą, kurią iš dalies finansavo Birštono savivaldybė. Stovykloje susipynė gamta, istorija, amatai ir tradicijos. Kiekviena diena buvo tarsi naujas atradimas, o kartais ir stebuklas.

Turistinis žygis į Žvėrinčiaus mišką

Kaip ir dera, stovyklos atidarymo metu stovyklautojai buvo supažindinti, ką jie sužinos ir išmoks stovykloje. Po atidarymo išsiruošėme į turistinį žygį Žvėrinčiaus miške. Atrodytų, miškas šalia ir jį puikiai pažįstame, bet kiekvieną kartą randame ir ką nors naujo. Apsistojome vienoje iš naujai padarytų atokvėpio vietų. Įsikūrėme, sukrovėme laužą, nes ant jo ruošėmės kepti dešreles. Kadangi iki pietų buvo dar daug laiko, pradėjome tyrinėti mišką. Pabandėme išsiaiškinti, kokio amžiaus medžiai jame auga, kokios pagrindinės rūšys, ieškojome nuodingų ir gydomųjų augalų. Mokėmės išmatuoti medžių aukštį prietaisu, kuris vadinamas aukštimačiu. Tokį prietaisą moksleiviai matė pirmą kartą, nes jį naudoja gamtininkai norėdami nustatyti medžių aukštį. Aukščiausia mūsų matuota pušis buvo apie 26 metrų aukščio, o seniausias medis, kurį radome savo atokvėpio vietoje, turėjo 72 metus. Gal miškininkai mums ir paprieštarautų, bet stengėmės savo turimomis priemonėmis išmatuoti kuo tiksliau. Atlikę svarbiausius darbus ir susėdę apie laužą žaidėme žaidimus, atsakinėjome į klausimus ir galų gale sulaukėme pietų. Dešrelių kepimas visada suteikia daug džiaugsmo, nes kiekvienas tampa kepėju. Pačių pasigamintas maistas visada skanesnis. Sutvarkę savo poilsio vietą pasukome į namus. Bet ne visi buvo pavargę, tad moksleiviai, kad linksmiau būtų grįžti namo, sugalvojo įdomių varžybų. Grįžtant iš miško buvo šokuojama ant vienos kojos, ant dviejų, poromis, dainuojama ir žaidžiama daug įvairių žaidimų. Net nepastebėjome, kaip pasiekėme Birštoną. Aptarę kitos dienos veiklas, linksmi skirstėmės namo.

 

Ekskursija po Birštoną

Antrąją stovyklos dieną keliavome po Birštoną. Nors ir gyvename čia, tačiau kiekvieną dieną vaikščiodami į daugelį dalykų neatkreipiame dėmesio. Ekskursija buvo ne šiaip pasivaikščiojimas, jos metu teko susipažinti su augalais, augančiais Birštono kurorte. Birštone auga ne tik lietuviški augalai, nemažai yra ir vadinamųjų svetimžemių. Šie augalai yra atvežti į Lietuvą ir sodinami žaliosioms erdvėms papuošti. Keliaudami po kurortą moksleiviai išgirdo Vytauto parko istoriją, susipažino su čia pasodintų medžių rūšimis, ragavo skirtingų skonių vandens ir lygino jo sudedamąsias dalis. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistė Rosita papasakojo apie gręžinius, jų gylius. Grįžę į direkciją, moksleiviai žiūrėjo filmus, kaip galima vandenį panaudoti menui. Kad įspūdžiai nepasimirštų, visiems teko juos įamžinti gamtos knygoje. Diena pralėkė greitai ir naudingai. Atvykusiems draugams moksleiviai galės patys papasakoti išgirstas istorijas ir parodyti savo įgytas gamtos žinias.

 

Keksiukų diena

Stovykla skirta ne tik sužinoti, bet ir išmokti ką nors nauja. Būtent todėl kitos stovyklos dienas buvo skirtos mokymuisi. Susirinkus trečiosios dienos rytą teko rištis prijuostes ir imtis darbo virtuvėje. Vieni plakė kiaušinius, kiti suko sviestą, o treti jau dėjo miltus. Taip ruošėme keksiukų tešlą – visą didelį dubenį. Iš paruoštos tešlos formavome savo keksiukus. Nors direkcijos darbuotoja Ramutė aiškino, kiek tešlos reikia dėti, kad keksiukas būtų gražus, daugelis persistengė ir jos pridėjo dvigubai. Kiekvienas norėjo iškepti kuo didesnį savo keksiuką. Iškeptus keksiukus papuošėme cukraus pudra ir valgomaisiais karoliukais. Kol keksiukai aušo, mokėmės gaminti žvakes iš vaško. Moksleiviai sužinojo, kaip bitės renka žiedadulkes, kaip jas suneša į avilį, iš kur atsiranda bičių duonelė, kaip bitės perdirba žiedadulkes ir gauna medų, kaip atsiranda vaškas. Po pasakojimo moksleiviai žiūrėjo nuotraukos, kuriose užfiksuoti dirbančių bičių svarbiausi kadrai, ragavo žiedadulkių ir bičių duonelės. Prasidėjo darbas su vašku. Pirmiausia išsiaiškinome, kokiais būdais galima pasigaminti žvakę. Nors būdų tikrai yra daug, mes žvakes gaminome trimis: liejome į formas, sukome, liejome senoviniu pylimo būdu. Kiekvienas pasigamino po tris skirtingas žvakeles. Dar nebaigę visų darbų, moksleiviai jau garsiai pasakojo, kam kurią žvakelę dovanos, ir vis klausė, ar padėsime, jeigu jie kokiai nors šventei norės vėl pasidaryti žvakių. Paties pagamintą dovanėlę yra mieliau negu nupirktą dovanoti mylimam žmogui. Diena ėjo į pabaigą, o gamtos klasėje vis dar netilo moksleivių klegesys ir džiaugsmas savo dienos darbeliais.

 

Mokėmės cianotipijos meno

Ketvirtą dieną nuo pat ryto teko pabėgioti po pievas ir prisirinkti įvairių žolynėlių. Mokėmės cianotipijos meno. Kas tai? Tai senoji fotografijos rūšis, kai gaminami įvairiausi atvirukai su žolynėliais. Ant specialiai paruošto popieriaus paviršiaus dedami įvairūs žolynėlių vaizdai, pridengiama stiklu, palaikoma ant saulutės ir nuplaunama vandeniu. Ir stebuklas – turime gražią nuotrauką. Taip galime pasidaryti įvairių atvirukų, kvietimų savo draugams. Kitas darbelis – skirtukų į knygas gaminimas ir puošimas gėlėmis. Tai labai paprastas būdas, bet skirtukas atrodo taip, tarsi būtų atliktas tikro dailininko. Moksleiviai stebėjosi, kaip paprastai, greitai ir meniškai baltas popieriaus lapas tapo gėlių darželiu. Dienos pabaigoje teko prisiminti senuosius audimo būdus. Tai tikrai nelengvas darbas, bet moksleiviai savo darbelius stengėsi padaryti kuo gražesnius, nes jie gali tapti dovana ne tik sau pačiam, bet ir artimam žmogui.

 

Išvyka į Nemajūnų bendruomenės centrą

Paskutinę stovyklos dieną vykome į Nemajūnų bendruomenės centrą. Čia mūsų laukė Onutė, kuri mokė kepti dzūkiškas bandas. Onutė papasakojo apie bulvių atsiradimą Lietuvoje, apie iš jų gaminamus patiekalus. Pasiskirstę grupelėmis mokėmės lupti bulves, tarkuoti senovine tarka, sunkti. Atlikę visus darbus, paruoštą masę dėjome ant kopūsto lapo ir, paėmę ližę, pašovėme į jau iškūrentą krosnį. Kol bandos kepė, apsilankėme Nemajūnų dienos centre. Apžiūrėjome patalpas, kuriose sutikome atostogų metu čia besilankančių vaikų. Naujame aikštyne žaidėme lauko tenisą. Kai kuriems tai buvo didelis išbandymas, nes lauko teniso raketę rankoje laikė pirmą kartą. Bet po keleto bandymų žaisti tikrai buvo smagu. Prie centro įrengta įvairių sūpynių, kurias visas galėjo išbandyti nemėgstantys sportuoti. Pažaidus mūsų laukė skanūs pietūs – pačių pagamintos dzūkiškos bandos. Kai kurie šį patiekalą ragavo pirmą kartą. Po pietų aptarėme visas stovykloje praleistas dienas. Kiekvienas moksleivis turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Kai kuriems buvo liūdna, kad stovykla baigėsi, ir dabar teks patiems ieškoti naujų veiklų leidžiant vasaros atostogas. Visi moksleiviai, kad vasara nebūtų nuobodi, gavo po knygelę, kuri padės praskaidrinti lietingas dienas. Geros jums likusios vasaros!

 

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija

15stovykla31

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close