Birštono krašto asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 38 galima vadinti Birštono ir Prienų krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Prienų krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: humanitarinių mokslų daktaro Konstanto Algirdo Aleksyno, signataro, advokato Egidijaus Bičkausko, Lietuvos policijos mokyklos viršininko Dariaus Grebliausko, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus Renaldo Gudausko, rašytojų Donaldo Kajoko, Vytauto Jurgio Bubnio ir Justino Marcinkevičiaus, architekto, tapytojo Kęstučio Lupeikio, žurnalisto, dėstytojo Žyginto Pečiulio, mokytojų Romos Ruočkienės ir Marytės Petkevičienės, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, dirigento Roberto Šerveniko, fotografo Stanislovo Žvirgdžo, gydytojo Vytauto Jurgio Meškos, mokytojos ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Prienų rajono Kisieliškių kaime gimusi Roma Ruočkienė nuo 1997 m. muzikos moko Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, taip pat yra Birštono gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė ir Birštono kultūros centro folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė. 2013 m. prieniškė išrinkta Lietuvos metų mokytoja. „Kai atsisuki atgal, net nežinai, kas svarbiau: ar su užsidegimu, ypatinga nuotaika scenoje dainuojantis jaunimo mišrus choras, ar vaikinų, mišrių ansamblių iškovoti laureatų diplomai įvairiuose konkursuose, ar mokiniai, kuriems nesvetima liaudies daina (ir liaudiška vakaronė jiems smagiau už diskoteką), ar Lietuvos metų mokytojo vardas, ar garbė diriguoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas Lietuva“. O gal laimėjimas – tai būriai mokinių, kurie ir baigę mokyklą draugauja su muzika ir daina?“ – svarsto mokytoja knygoje. Savo laisvalaikiu, darbu ir apskritai gyvenimu ji įvardija darbą su mokiniais. „Kai aplink save matau smalsias, degančias akis, tiesiog sparnai užauga – negaila laiko ir įdėto darbo“, – tikina R. Ruočkienė.
Dar vienas Prienų šviesuolis – rašytojas Vytautas Jurgis Bubnys, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Baltijos Asamblėjos premija, vardiniu Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus medaliu, Vyriausybės kultūros ir meno premija, jam suteiktas Prienų miesto garbės piliečio vardas. Rašytojo bibliografijoje – ne vienas romanas, o savo kūrybos visumą pats autorius apibendrina taip: „Mano knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, ne vieno romano vertimai perleisti po keletą kartų, o visų mano knygų bendras tiražas siekia 5,5 milijonus egzempliorių. Taigi milijonai žmonių, skaitydami mano knygas, gyveno su Lietuva, ją pajuto jau prieš keletą dešimtmečių. Džiaugiuosi, kad ir šiandieną mano romanai nepamiršti ne tik eilinių skaitytojų, bet ir yra analizuojami universitetų filologijos fakultetuose, apie juos rašomi moksliniai darbai.“ 1988 m. V. Bubnys buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. „Siekis atkurti Lietuvos Nepriklausomybę buvo mano visuomeninės veiklos, politinių ir tautinių nuostatų realizavimo viršūnė“, – teigia jis.
Biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas, kurortologas, fizioterapeutas ir reabilitologas Vytautas Jurgis Meška ne vienerius savo gyvenimo metus paskyrė Birštonui, todėl jam suteiktas Birštono savivaldybės garbės piliečio vardas. Gydytojas tiria kurortinių veiksnių veikimo mechanizmus, kurortinę psichologiją, jis sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti, uždegiminių ir distrofinių sąnarių ligų diferencinės diagnostikos metodų. O Birštone gimęs Viktoras Jucikas garsina Lietuvos vardą pasaulyje. 2011 m. jis tapo vienu mobiliųjų technologijų kompanijos „YPlan“ įkūrėjų ir technologijų direktoriumi. Jaunasis verslininkas 2012 m. pelnė kompanijos „Seedcamp“ organizuoto konkurso geriausią „Demo“ apdovanojimą už mobiliąją aplikaciją „Seedhack ’12“, o 2013 m. Globalios Lietuvos apdovanojimuose „Pasaulio lietuvis 2013“ jis nominuotas pasaulio lietuvio vardui gauti.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
