Šunys padeda sveikti

Ketvirtadienį Birštono viešojoje bibliotekoje vykusioje dogoterapijos popietėje dalyvavo ir keletas šunų su savo šeimininkais. Jie čia ir buvo patys svarbiausi veikėjai. Juos ir vaikai, ir suaugusieji norėjo paglostyti, prisiglausti. Netrukus visi renginio dalyviai išėjo į lauką, kur buvo daugiau vietos šuneliams parodyti savo sugebėjimus. Kauno kaniterapinės pagalbos centro prezidentė Iveta Šikšniuvienė pristatė visus keturkojus svečius ir papasakojo apie jų bendravimo su ligoniais poveikį.

Kuo skiriasi dogoterapija nuo kaniterapijos

I. Šikšniuvienė paaiškino, kas yra dogoterapija ir kaniterapija. Dogoterapija – tai vaikų, senelių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, kurie labai svarbūs emocinei vaiko, senelio būsenai gerinti, nes bendravimas su šunimi padeda užmiršti problemas, nejausti vienatvės ir pan. Kaniterapija – tai jau profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais, suaugusiais. Tokiuose susitikimuose dalyvauja specialiai apmokyti šunys, išlaikę specialius testus ir pripažinti profesionalių dresuotojų, kaniterapijos atstovų, bei medikas. Reikia žinoti, kad šunys ne gydo, bet padeda pasveikti.

Šunys padės ir suaugusiems ligoniams

Kaune kaniterapijos užsiėmimus, gydymą padedant šunims, savanoriai pradėjo taikyti prieš ketverius metus. Pirmiausia, kaip sakė I. Šikšniuvienė, šuniukai pradėjo lankyti sergančius vaikus, o savanoriai norėjo pažiūrėti, kaip tai veikia mažuosius ligoniukus. Lūkesčiai pasitvirtino su kaupu, ir draugystė su keturkojais gydytojų padėjėjais tapo būtinybe. „Nuo senų laikų žinoma, kad šunys teigiamai veikia ligonius, bendraujant su šunimis jų psichologinė ir emocinė būklė pagerėja. Tačiau kol įsiteisinome šį kaniterapijos centrą, reikėjo įrodyti, kad to labai reikia sergantiesiems. Džiaugiuosi, kad jau yra nebloga pradžia. Bendraujame su Vaikų ligų klinika, nuo kovo mėnesio lankomės Kauno klinikose Vaikų onkologijos skyriuje, o nuo liepos 10 d. jau eisime ir į suaugusiųjų chemoterapijos skyrių. Visa mūsų centro komanda su didžiausiu noru kas savaitę eina į susitikimus su sergančiais vaikais. Šiuo metu mūsų centre yra 16 narių ir 13 šunų. Dirbame labai atsakingai, visi mūsų šunys yra veisliniai, prižiūrimi ir tvarkingai, atsakingai laikomi, sertifikuoti, reguliariai vedami pas veterinarą, skiepyti, turi kilmės dokumentus, išlaikė psichikos testą ir yra pripažinti tinkamais kaniterapijos pratyboms. Remdamiesi ilgamete praktika žinome, kad šuo kaniterapijos pratybose gali dirbti 30 min. – tokį laiko ir darbo krūvio santykį jis atlaiko geriausiai, o vėliau energija senka“, – pasakojo I. Šikšniuvienė.

Kaip šuo gali padėti ligoniui? Turite apkabinti, prisiglausti ir pajusti, ką jie gali padaryti. Juk vien tik paglosčius šunį sukyla geros emocijos, o tai ne taip jau mažai. Vieni ligoniai pina kaseles, kiti glosto, šildo kojas ir rankas, gali daryti kai kuriuos pratimus. Pasak kaniterapijos centro vadovės, visos šunų veislės turi savo paskirtį, šunys turi būti valdomi, paklusnūs ir jausti savo šeimininką.

Beje, kalbėdama apie kaniterapijos centro narius – savanorius, kurie savo laiką dovanoja lankydamiesi ligoninėse su savo augintiniais, I. Šikšniuvienė pastebėjo, kad tokie žmonės turi turėti motyvaciją, tikslą. Tai ir pasiaukojimas, nes jeigu vieną du kartus nuėjęs mesi, tai neverta ir pradėti. „Pas mus išlieka tik tai, kas tikra, tikra „žvaigždžių komanda“, – pajuokavo kaniterapijos centro vadovė.

Šunį reikia auklėti ir dresuoti

Plačiau apie kaniterapijoje dalyvaujančius šunis pasakojo „Rekso“ mokyklos dresuotojas Egidijus Brazys. Kinologas pirmiausia pastebėjo, kad toks bendravimas su šunimis nėra gydymas, tik stimuliavimas gydymui, t. y. iš šunų gauta energija skatina gijimą.

E. Brazys pasakojo, kaip parenkami šunys, kurie dirbtų ir bendrautų su ligoniais. Daugiausia lemia tai, kaip šuo būna išauklėtas. Anot dresuotojo, daugelis mano, kad pitbuliai, bulterjerai yra agresyvūs, tačiau teisingai auklėjami jie neturi agresijos.

„Šunį būtina intensyviai auklėti ir socializuoti nuo 2 iki 6 mėnesių, kol jis yra mažas, pagal žmogaus amžių – vaikas. Šiuo laikotarpiu išlenda įvairios baimės, su kuriomis reikia kovoti, taip pat šuo noriai ir greitai mokosi. Šuniuką geriausia pradėti auklėti nuo pat įsigijimo dienos. Daug lemia ir dresavimas. Kiekvienas šuniukas turi mokėti vykdyti kelias komandas: „Sėst“, „Gult“, „Pas mane“, „Šalia“, – sakė kinologas.

Šunys daugiau išmoksta šunų dresavimo mokyklose. E. Brazys pasakojo, kad lankantys užsiėmimus jaunų šuniukų šeimininkai išmoksta ne tik praktinių pratimų, sužino, ką reikia daryti, kad šuo nešokinėtų ir nekąstų, žinotų savo vietą. Vyresnių šuniukų šeimininkai išmoksta sudėtingesnių šunų komandų, dirbti kartu su savo keturkoju.

Be teisingo auklėjimo nebus efektyvaus mokymo, nes auklėjimas – tai treniravimo pagrindas. Vien tik komandos nepadarys šuns paklusniu ir valdomu. Dresūros komandos yra svarbios bendraujant su šunimi, padeda tapti atsakingu šuns šeimininku.

E. Brazys pažymėjo, kad kaniterapijai tinka visi šunys, kurie nori bendrauti, neturi baimės ar agresijos. Šunys turi būti nei per daug aktyvūs, nei per daug pasyvūs, todėl turi išlaikyti specialius testus.

„Šuo turi būti socializuotas, lavinamas ir pratinamas, kad nesulaukėtų. Šunį reikia laikyti ne narve ar prie grandinės, o prie savęs. Šuo sukelia teigiamas emocijas, pagerina gyvenimo kokybę. Laimingas šuo – pavargęs šuo. Jeigu norite laikyti šunį, turite jam skirti laiko. Jeigu laiko neturite – nereikia ir šuns“, – dalijosi patirtimi kinologas.

Tačiau smagiausia ir gražiausia buvo pasižiūrėti, kaip šunys vykdo šeimininkų komandas, kaip leidžiasi glostomi nepažįstamų žmonių. Savo sugebėjimus mielai parodė kalytė Trepsė, kuri ne tik vykdė komandas, bet pašoko ir salsą su savo šeimininke.

Visi renginio dalyviai norėjo nusifotografuoti su samojedų veislės Baku ir Guri, su kokerspaniele Eli ir kitais labai mielais, simpatiškais keturkojais draugais.

Šis renginys Birštono viešojoje bibliotekoje vyko pagal projektą „Inovatyvių terapijų taikymas ir sklaida bibliotekoje“.