„Ačiū, kad leidote „tekėti“ (GALERIJA)
Baigėsi alinantis egzaminų maratonas, o vidurinėse mokyklos ir gimnazijose bei kitose iškilmingose aplinkose jau vyksta brandos atestatų įteikimo šventės. Pirmieji rajone išleistuvių valsą sušoko 24 Jiezno gimnazijos 67-osios laidos abiturientai, kuriems liepos 10 d. buvo įteikti brandos atestatai. Vienai mokinei įteiktas vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas.
Po šv. Mišių Jiezno bažnyčioje pakiliai nusiteikusių abiturientų kolona, su plevėsuojančia gimnazijos vėliava priešakyje ir nemaža palyda, grįžo į gimnaziją. Abiturientų laukė išpuošta salė, tėveliai, mokytojai, svečiai ir jaunesnieji draugai, kuriems teko garbė ir atsakomybė vesti šventę,
Iškilmingas brandos atestatų įteikimo aktas prasidėjo Lietuvos himnu ir Jiezno gimnazijos l. e. direktoriaus pareigas Ramutės Bubnienės sveikinimu. Gražios, prasmingomis mintimis palydėtos kalbos pabaigoje laikinai direktorės pareigas einanti R. Bubnienė linkėjo abiturientams kuo geriausios kloties, o savo bekraščiais gyvenimo keliais žygiuojant neužmiršti, jog gimnazija – kiekvieno namai, kuriuose jie visada laukiami.
Mažiesiems Jiezno gimnazijos mokinukams įnešus į salę brandos atestatus, prasidėjo brandos atestatų įteikimo ceremonija. Brandos atestatus baigusiems gimnaziją įteikė laikinai direktorės pareigas einanti R. Bubnienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Bajorienė. Ceremonijos metu jaudulys maišėsi su džiaugsmu, šypsenos su ašaromis. Juk rankose – kelialapis į gyvenimą arba pirmasis, nepaprastai reikšmingas dokumentas, kuris bus įsegtas į naująjį portfolio – asmeninį abiturientų pasiekimų ir kompetencijų aplanką.
Nors atestatai buvo įteikti tik 24 abiturientams, niekur kitur nepamatysi tiek dėmesio kiekvienam iš jų, tiek įvairių emocijų susirinkusiųjų akivaizdoje. Kol nesibaigia sveikinančiųjų eilė, kol neįteikiamas paskutinis gėlės žiedas, tol netyla plojimai ir muzika. Tai suprantama, juk jų tiek nedaug, palyginti su didesnėmis miestų mokyklomis.Kita vertus, šie gimnazistai turėjo galimybę ir neįkainojamą dovaną – ne dvejus ar ketverius metus, o visus aštuonerius, per kuriuos artimai pažino vienas kitą, pamilo savo auklėtoją taip, kad galėtų ją laikyti visų antrąja Mama ir vadinti Mylimuke, o ji į juos kreiptis – „Mano mylimukai“.
Auklėtoja Nijolė Aleškevičienė ir kiti gimnazijos mokytojai prisidėjo prie to, kad sėkmingiausiai šiais metais gimnazijoje buvo laikomi keturi brandos egzaminai, kurių rezultatai viršijo šalies vidurkį: anglų kalba (64 proc.), istorija (55 proc.) geografija (49 proc.) ir lietuvių k. (46 proc.). Už labai gerą mokymąsi ir aukštus brandos egzaminų rezultatus bei Jiezno gimnazijos garsinimą pagyrimo ir padėkos raštai įteikti šiems gimnazijos auklėtiniams: Akvilei Valatkaitytei ( VBE rezultatai: lietuvių k. – 100, anglų k. – 94, istorijos – 92), Eitvilei Acūtei (VBE rezultatai: anglų k. – 88, geografija – 86, lietuvių k. – 82, istorija – 81), Juliui Urbanavičiui (VBE rezultatai: anglų k. – 97, matematika – 74, lietuvių k. – 67). Nemažam būriui abiturientų įteikti padėkos raštai už gerą mokymąsi ir puikius brandos egzaminų rezultatus, pasiekimus rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose bei aktyvią veiklą gimnazijoje.
Į brandos atestatų teikimo iškilmes atvyko ir abiturientus sveikino garbingi svečiai. LR Seimo nario Andriaus Palionio padėjėjas Arūnas Vaidogas pasveikino abiturientus asmeniškai ir įteikė Seimo nario sveikinimus bei gėlių trims Jiezno gimnazijos abiturientėms: Severinai Gegužytei, Eitvilei Acūtei ir Indrei Bernatonytei.
Abiturientus sveikino Jiezno seniūno pavaduotoja Asta Lukšaitė, klebonas Rolandas Bičkauskas, tėvelių atstovai, gimnazijos tarybos vardu – mokytojas Vilius Žiūkas, padėkojęs tėveliams ir įteikęs padėkas dviem tarybos atstovėms abiturientėms – Irmantei Verinskaitei ir Severinai Gegužytei.
Į savo buvusią mokyklą ketvirti metai sugrįžta kaunietė advokatė Laima Kizelavičiūtė-Razvickienė. Buvusi mokinė atvyksta ne tik nostalgijos, sentimentų savo kraštui ir mokyklai vedama – ji yra įsteigusi piniginį prizą geriausiam abiturientui, jis šiais metais atiteko Eitvilei Acūtei.
Jaudinančiais žodžiais, patirties subrandintais pamokymais ir patarimais paskutinį kartą prie savarankiško gyvenimo slenksčio stovinčius savo mokinius kreipėsi auklėtoja N. Aleškevičienė. Auklėtoja linkėjo trijų pagrindinių dalykų: „Jeigu kuo nors tikit, nebijokit būti nepopuliarūs ir išsakyti tai, nes kitą gali įtikinti tai, kuo pats be jokių išlygų tiki ir pasitikti <…> Kad ir kokia nepakenčiama būtų jūsų padėtis kada nors, stenkitės nieko nekaltinti – nei pasaulio, nei istorijos, nei tėvų. <…> Labai norėčiau, kad jūs iš olandijų, danijų, norvegijų, prancūzijų, pasiilgę savo liūdnos, susikrimtusios tėvynės, draugams svetimšaliams drąsiai sakytumėt: „Važiuoju namo, į Lietuvą. Kad atsispirtumėte užburiančioms iliuzijoms ir sugrįžtumėt ten, kur jūsų pradžia, kur jūsų ištakos, būtumėt laisvi laisvos Lietuvos žmonės, žinantys, kad pati ypatingiausia laisvė yra ta, kuri sugeba žmogų įpareigoti visam gyvenimui.“
Atsisveikindama auklėtoja negalėjo nepaminėti kiekvieno atskirai, nepadėkoti. Ji įteikė auklėtiniams savo „namų darbus“ – aplankus su mokinio praleistų metų mokykloje akimirkomis, įvertinimais, darbais, iliustruotus nuotraukomis.
Abiturientai savo ruožtu padovanojo trumpą, bet įspūdingą atsisveikinimo ir padėkos gimnazijai programą, kurioje skambėjo nemažiau prasmingi žodžiai – tik jiems dar reikia laiko tapti patirtimi ir išmintimi, kurią didžiuosius vartus į savarankišką gyvenimą beatverianti karta galės perduoti kitiems. O atsisveikindami jau šiandien drąsa, veržlumu spindintys vaikinai ir merginos dėkojo už tą patirtį, tas gyvenimo pamokas, kurias gavo per dvylika savo mokymosi metų. „Kai laikas galutinai išdžiovina drėgmę ir apie mus nėra ką prisimint, neišdžiūva kitos srovės, kurios buvo išsišakojusios iš pirmosios. Labiausiai įsimintinus gyvenimus nugyvenę žmonės palieka po savęs upę, kuri niekada nesiliauja tekėjusi ir savo vandeniu maitina aplinkinius šaltinius. O kartais palieka net jūrą, kuri skandina šaltinį formuojančią sausumą. Taip ir jūs – mamos, tėčiai, sesės, broliai, seneliai, giminaičiai, auklėtoja, direktore, pavaduotoja, mokytojai, draugai ir visi žmonės, kurie buvote aplink mus šiuos dvylika metų, buvote to šaltinio srovės, iš kurių mes išsišakojome jūsų padedami, tekėjome viena ar kita kryptimi. Kartais buvote vėjas, keliantis audrą mūsų galvose. Kai kurie jūs maitinote patarimais ir, rodos, vėjas pūtė priešinga kryptimi, nei mes tikėjome. Kai kurie iš jūsų buvote mums autoritetas. <…> Dabar mes esame ta upė ar jūra būsimoms kartoms, savo vaikams. Ačiū, kad leidote tekėti. Dabar mes stengsimės būti jūra savo kelyje sutiktiems žmonėms“, – kalbėjo abiturientai, paskutinį kartą dėkodami pirmosioms mokytojoms – Ramutei Bubnienei ir iš Vilniaus atvykusiai Vidai Lukoševičienei, pavaduotojai D. Bajorienei, Jiezno parapijos klebonui, mokytojams bei svečiams ir įteikdami visiems po rožės žiedą. Savo auklėtojai jie įteikė ypatingą dovaną – pačių nupieštą didelį paveikslą ir savaitgalio poilsio „Eglės“ sanatorijoje abonementą.
Šventines brandos atestatų iškilmes vainikavo gimnazijos himnas ir fotosesija su draugais, mokytojais bei artimaisiais.
Po šventės pakalbinta geriausios abiturientės vardą pelniusi ir ne tik atestato gavimo, bet ir gimtadienio proga sveikinimų nespėjanti priiminėti Eitvilė Acūtė sakė labai besidžiaugianti šia akimirka ir, žinoma, savo mokykla. Paklausta, kur ketinanti studijuoti, mergina sakė svajojanti apie studijas Lietuvoje, Vilniaus universitete. Nors gabi mokinė studijas galėjo rinktis iš daugelio studijų programų, patikino, jog pasirinkimų sąrašo viršuje – studijos VU Socialinių mokslų fakultete, susijusios su projektų valdymu, inovacijomis, politikos mokslais. Žinoma, jeigu visi planai išsipildys, ko ir norisi palinkėti šiai žaviai abiturientei.
Priešingai nei Eitvilė, teigusi, jog studijuosianti tik Lietuvoje, studijas užsienyje pasirinko padėkos raštais už gerą mokymąsi, puikų brandos egzaminų išlaikymą, gimnazijos vardo garsinimą ir Seimo nario sveikinimu apdovanota Severina Gegužytė. Abiturientė jau priimta studijuoti universitete Prancūzijoje, kur studijas baigusi dirba ir gyvena jos sesuo. Severinai patinka prancūzų kalba, šalis, į kurią skrenda jau ketverius metus padirbėti. Galbūt labiausiai liūdina išsiskyrimas su tėveliais ir draugais, su kuriais sakė labai susigyvenusi ir iki šiol labai gerai sutaria. Artimiausias susitikimas su klasės draugais laukia po penkerių metų, kaip iniciatoriai planuoja, o tėvelius Severina viliasi matyti šalia savęs ir sesės, Prancūzijoje. Kita priežastis, kodėl Severina apsirinko studijas užsienyje – perspektyvos, kurių pagal savo studijų kryptį Lietuvoje sakė nematanti. „Ketinu studijuoti mados marketingą mados sostinėje Prancūzijoje, todėl manau, kad ten šioje srityje yra galimybių daugiau pasiekti“, – patikino abiturientė.
Berods visi Jiezno gimnazijos 67-osios laidos abiturientai, išskyrus Severiną, yra nutarę tęsti mokslus Lietuvoje, pusė jų ketina studijuoti aukštosiose mokyklose, tapti inžinieriais, medikais, teisininkais, socialinės srities specialistais.
