Uogautojai išėjo į miškus. Ar jie žino, kaip elgtis?
Vasarą, kai gamta pradeda dalintis savo išaugintomis gėrybėmis, žmonių miškuose netrūksta. Birželio viduryje pamiškėse ir gojeliuose prisirpo kvapniosios žemuogės, prieš porą savaičių uogautojai jau džiaugėsi pirmosiomis mėlynėmis. Mūsų miškuose mokantys rinkti uogas prisiduria prie nedidelių atlyginimų, varganų pensijų, o kartais ir vaikai užsidirba vieną kitą eurą savo smulkiems reikalams.
Šiais metais nei mėlynių, nei aviečių žydėjimo metu nepakando šalnos, tad buvo galima tikėtis, kad iš miško grįšime su pilnomis kraitėmis uogų. Deja, užklupusi sausra pradėjusias augti uogas išdžiovino. Drėgnesnėse ir tamsesnėse vietose uogautojai prirenka daugiau uogų, o sausuose šiluose, kur išdžiūvusi ir miško paklotė, aptinkamos tik pavienės, nedidukės uogos.
Liepos viduryje, jeigu gausiai palytų, dar galima tikėtis prisirinkti vėlyvesnių mėlynių ir aviečių, o gal net pradės dygti ir pirmieji grybai.
Pasak Birštono girininkijos miškuose ir prie Prienų šilo pakelėje uogas pardavinėjančių uogautojų, kai žinai kur ieškoti, gali ir visą kibirą uogų pririnkti. „Ir pernai tokiu metu buvo užėję karščiai, tačiau mėlynių pririnkome nemažai. Svarbu žinoti, kur jų ieškoti, ir netingėti rinkti, nors miške ir tvanku“, – patirtimi dalijosi penkiolikmetė uogautoja.
Miškininkai nekontroliuoja, kur žmonės renka uogas, kokiose vietose. Jie nuogąstauja dėl to, kad uogos ne visada renkamos teisingai, tik rankomis. Dar pasitaiko asmenų, kurie, žiūrėdami tik savo naudos, uogaudami naudoja specialias šukas. Dažniausiai nuo „šukų“ nukenčia mėlynės Šis prietaisas daro žalą gamtai, sudarko uogienojus ir jau kitais metais toje vietoje uogų tikėtis neverta, ypač tokiu sausu oru.
Uogų rinkimą apibrėžia Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka. Taisyklės leidžia uogas rinkti rankomis. Naudojantiems „šukas“ gresia baudos nuo 7 iki 28 eurų, pareigūnams – nuo 28 iki 57 eurų, o įranga konfiskuojama.
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka nustato, kad uogaujant draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas) draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Tokia pati taisyklė galioja ir riešutautojams. Riešutaujant leidžiama nukirsti lazdynus, augančius plynam kirtimui atrėžtoje biržėje, kurią ne vėliau kaip po metų planuojama iškirsti, taip pat kai lazdynai planuojami kirsti medyno ugdymo tikslu.
Miškininkai saugo mišką ir nuo kitų negerovių. Esant sausrai ir vyraujant 4 klasės gaisringumui, būtina imtis visų priemonių, kad nesukeltume miške gaisro. Tiek uogautojai, tiek besilankantys miške pakvėpuoti tyru oru turi žinoti, kad bent menkiausia kibirkštėlė, numestas degtukas ar nuorūka, butelio šukė ar ne vietoje užkurtas laužas gali sukelti pražūtingą nelaimę.
Miškininkai būtų dėkingi, jeigu mūsų vairuotojai žinotų, kaip teisingai pastatyti automobilius, rastų jiems tinkamą vietą, o ne paliktų ant miško paklotės, samanų ar net pačių uogienojų.
Nežinia kada mūsų miškai atsigaus nuo šiukšlių. Atrodo, kad įrengta pakankamai vietų, kur žmonės gali išmesti buitines, statybines ar kitokias stambias atliekas. Konteineriai stovi ir prie daugiabučių, ir prie individualių gyvenamųjų namų, viešose vietose, pamiškėse. Tačiau eidami miško takeliu pamatysime vienoje ar kitoje vietoje krūvas butelių, batų, kėdžių, lovų. Tikriausiai niekas negalvoja, kad tuo naudojasi miško žvėrys. Tai mes, dvikojai, „homo sapiens“ taip elgiamės gamtos namuose.
Prienų miškų urėdijos darbuotojai ir miškininkai prašo uogautojų ir grybautojų bei kitų besilankančiųjų miškuose elgtis atsakingai, rinkti miško gėrybes, džiaugtis ir naudotis jomis, bet pagalvoti, kad būtų ką palikti ir ateinančioms kartoms.
