Kalėdinė pasaka pamažu brenda ir į Prienų kraštą

Iki Šv. Kūčių liko vienas mėnuo. Tai turbūt labiausiai visų laukiama šventė. Tai šventė, kuri žymi krikščioniškąjį Jėzaus Kristaus laukimą. Tai ir šeimos šventė, kuri ne tik suburia šeimos narius, gyvenančius po vienu stogu, bet ir pakviečia daugelį lietuvių, išvykusių gyventi į užsienį, grįžti į gimtąją šalį, į gimtuosius namus, pas savo tėvus, artimuosius. Tai šventė, kurios metu prie bendro šv. Kūčių stalo susėda ir ilgus metus nesimatę artimieji, draugai, broliai ir seserys. Tai ir susitaikymo šventė.

Daugelyje pasaulio šalių gruodžio pabaigoje visos tarptautinio susisiekimo vietos – aerouostai, geležinkelio, autobusų stotys, uostai – pasidaro panašūs į didelius skruzdėlynus. Čia pirmyn ir atgal bėgioja jauni ir seni, linksmi ir liūdni žmonės. Jiems rūpi spėti grįžti į namus, nesvarbu, kur jie bebūtų. Šv. Kūčių stalas žymi tą vietą, kurioje žmogus vieną kartą per metus jaučiasi lyg būdamas namuose. Kur bebūtų šis stalas, aplink jį susėda šeima. Netgi jei tai kaimynai arba draugai, o gal net pašaliniai žmonės – atsitiktiniai keliautojai. Visi jie šį vakarą tampa šeima. Netgi jeigu nespėjo prie šio stalo, jeigu tenka sėdėti vienam – mintyse kartu šį vakarą vakarieniaus visi tie, kurie negalėjo prisijungti, arba tie, kurie jau niekada nebegalės prisijungti.

Šv. Kalėdų rytas yra ne tik Jėzaus gimimo šventė. Tai taip pat yra šeimų šventė, kurios metu visi džiūgauja. Susimąstymas, vakarienės rimtis išsisklaido. Nesvarbu, koks lauke oras. Tai yra džiugi diena, kuomet galima aplankyti ir tuos, kurių nepasikvietėme prie stalo, kurie negalėjo atvykti, kuriuos tiesiog būtina pasveikinti, nudžiuginti.

Daugelis prekybos centrų jau ruošiasi šiai šventei. Vieni jau pasipuošę, kiti dar tik dėlioja kalėdines dekoracijas. Prekyba kalėdiniais papuošimais jau prasideda. Prasideda ir kalėdinės reklamos. Tuoj ir kalėdiniai renginiai prasidės. Ne paslaptis – kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau uždirbsi.

Pasiteiravau, ar prieniečiai jau ruošiasi šventėms.

Dalia: „Taip, šv. Kalėdoms jau ruošiuosi ir beprotiškai jų laukiu. Tai nuostabi šventė, jau vien dėl to, kad keičiasi žmonių veidai, jie linksmėja. Visur jaučiasi kalėdinė, šventinė nuotaika.“

Angelė: „Ir laukiam švenčių, ir jau ruošiamės. Tai pati gražiausia šventė.“

Eglė: „Jau laukiam, tik dar nesiruošiam. Dar ne laikas ruoštis. Ilgai ruošiantis, greitai atsibosta, nublanksta šventės prasmė.“

Laura: „Pati dar nesiruošiu, tik dukrelė jau sudarinėja dovanų sąrašą Kalėdų Seneliui. O šv. Kalėdų jau laukiu.“

Danutė: „Dar nesiruošiu. Mes pasiruošiame greitai, todėl dar nėra ko skubėti. Pačios šventės laukiu, labai laukiu. Visada ją sieju su stebuklais, pokyčiais.“

Adomas: „Šioms šventėms dar nesiruošiu, anksti dar ruoštis. Be to, visiems tai didelių rūpesčių ir išlaidų metas.“

Aivaras: „Aš dar šventėms nesiruošiu, tačiau mano šeima jau ruošiasi. O šv. Kalėdų laukiu.“

Algirdas: „Šventėms dar nesiruošiu, dar ne laikas, dar ne gruodis. Bet pačių švenčių laukiu, nors tai ir dovanų pirkimas, ir papildomos išlaidos.“

Almantas: „Anksti dar, nesiruošiu, bet laukiu. Tai graži šventė, kai susirenka visa šeima.“

Alvydas: „Šventėms jau pradėjau ruoštis ir jų labai laukiu. Tai labai linksma šventė.“

Auksė: „Aišku, kad ruošiuosi ir, žinoma, laukiu. Tai labai graži religinė lietuvių šventė. Per ją prisimenamos liaudies ir šeimos tradicijos. Būtent per šias šventes jos labiausiai puoselėjamos.“

Rūta: „Ruošiuosi tik mintyse, nes lapkritį joms ruoštis dar per anksti. Visada šv. Kalėdoms pradedu ruoštis nuo gruodžio 1 d., tai jau šventinis laikas. O laukiu jų visada, kas gi jų nelaukia – ir vaikai, ir seneliai laukia. Šv. Kalėdų laukimas kyla iš pačios širdies.“

Danutė: „Šv. Kalėdos dar toli, todėl dar nepradėjau ruoštis. O dėl laukimo – visi laukia. Aš šv. Kalėdas sieju su metų pabaiga, su metų virsmu, su viltimi, kad kiti metais bus geresni.“

Birutė: „Šventėms jau ruošiuosi. Ir labai laukiu. Tai vienintelė šventė, kurios taip laukiu. Man ji siejasi su paslaptimi, gyvenimo virsmu, metų virsmu. Šv. Kalėdos man nuo pat vaikystės yra miela šventė.“

Giedrė: „Iš dalies jau ruošiuosi – galvoju apie dovanas. Bet dar tik galvoju. Apie papuošimus dar nepradėjau galvoti, dar ankstoka. O pačių švenčių labai laukiu. Tai labai gražus šventinis laikas, jo laukiu ir dėl šeimos, ir dėl visko, kas visus džiugina šiuo laukimo laikotarpiu.

Cezaras: „Taip, žinoma, ruošiuosi. Kaip tik ieškau maišo dovanoms. O šv. Kalėdų laukdavau anksčiau – dabar jos pačios ateina. Net laukt nereikia. Bet iš tikrųjų  tai jų laukiu. Gal šiemet Kalėdų Senis ir pas mane ateis?“

Giedrė: „Šventėms dar nesiruošiu, dar per anksti ruoštis. Labiausiai tai laukiu Kalėdų Senelio ir kad sniego būtų. Visada laukiu šv. Kalėdų dėl jų grožio, kvepiančių eglučių, buvimo su draugais ir šeima.“

Renata: „Šv. Kalėdoms dar nesiruošiu, dar ankstoka. O pačių švenčių ir laukiu, ir ne. Laukiu, nes tai šventinis laikotarpis, gražios dovanos, draugai, šeima ir, žinoma, laisvos dienos. O nelaukiu dėl išlaidų dovanoms ir vaišėms. Nelaukiu ir dėl ilgesio, kuris kyla dėl sesės ir draugų, esančių užsienyje. Apima liūdesys, kad jų nėra šalia. Šventinis persivalgymas šventinės nuotaikos irgi nepakelia.“

Mantvydas Prekevičius