Tyrimas: tik pusė lietuvių žino, kad gali gauti nemokamą medicinos pagalbą ES šalyse

Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.

„Esu nustebęs, kad net penktadalis lietuvių yra naudojęsi sveikatos apsaugos paslaugomis kitose ES šalyse. Tai rodo, kad arba lietuviai nemažai keliauja, arba, kad nemaža dalis piliečių yra gerai informuoti kokią naudą jie gali gauti asmeniškai visoje ES. Jeigu kažkas mano, kad jų sveikata geriau pasirūpins kitoje šalyje – jie turi teisę ten vykti ir gydytis“, – teigia tyrimo užsakęs V. Mazuronis.

Kiek didesnė dalis pasinaudojusių tokiomis paslaugomis yra tarp miestų (27 proc.), o ne kaimo (17 proc.) ar didmiesčių (16 proc.) gyventojų. Daugiausiai pasinaudojusių tokiomis paslaugomis yra tarp vadovų bei verslininkų (34 proc.), mažiausiai – tarp besimokančio jaunimo (12 proc.). Lyginant gyventojus pagal pajamas neišsiskyrė nei viena pajamų grupė (visos teigiamai atsakė ~20 proc.), vadinasi, pajamos nelemia ar žmogus naudojosi sveikatos apsaugos paslaugomis kitose ES šalyse ar ne.

Lietuvos piliečiai, kurie yra apdrausti PSD ir turi Europos draudimo kortelę turi teisę visose ES šalyse nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą – tam nereikalingi jokie specialūs kelionės draudimai. Beveik pusė suaugusių (47 proc.) gyventojų tai žino, kas trečias mano (31 proc.), kad tokią teisę turi visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo to ar jie yra apdrausti savo šalyje ir tik kas dešimtas (10 proc.) teigia, kad už būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos piliečiai turi susimokėti.

„Tiesa ta, kad jeigu turite sveikatos draudimą Lietuvoje – turite jį visoje ES. Tai yra kiekvieno ES piliečio teisė. Rezultatai rodo, kad tik apie pusę lietuvių tai žino. Mano manymu, tai privalėtų žinoti kiekvienas pilietis ir tuo naudotis. Džiugu bent tai, kad tik 10 proc. galvoja, kad už viską turi susimokėti, vadinasi absoliuti dauguma nebijos kreiptis pagalbos jei tik jos prireiks“, – sako V. Mazuronis.

Geriausiai informuoti apie galimybes nemokamai gauti medicinos pagalbą ES yra vidutinio amžiaus, labiau pasiturintys gyventojai, specialistai, vadovai ir verslininkai. Svarbu pažymėti, kad 41 proc. iš tų, kas yra pasinaudojęs būtinąja medicinos pagalba kitose ES šalyse, mano, kad tokią teisę turi visi Lietuvos piliečiai, tuo tarpu tarp tų, kas tokiomis paslaugomis nesinaudojo, taip mano 29 proc.

Tuo tarpu manančių, kad tokią teisę turi apdrausti PSD ir turintys Europos draudimo kortelę, dalis abiejose grupėse vienoda (47 proc. tarp pasinaudojusių medicinos pagalba kitose ES šalyse ir 46 proc. tarp nesinaudojusių).

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu 2015 metų gegužės 23-31 d.  atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklaustas 1101 suaugęs (15 metų ir daugiau) Lietuvos gyventojas 119 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija +- 3 proc. Respondentų atranka: atsitiktinė maršrutinė.

Grafikas 5

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close