„Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai“
Birželio 22 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko literatūrinė popietė, skirta Alfonso Eidinto knygos „Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai“ pristatymui. Renginyje dalyvavo neeiliniai svečiai: knygos autorius, profesorius, istorikas, Lietuvos ambasadorius Graikijoje Alfonsas Eidintas, Vinco Mašalaičio sūnus Putinas Mašalaitis su žmona Aniliora, knygos dailininkas Albertas Broga, redaktorė Judita Mačiokienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.
Knygos sutiktuvės Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, V. Mašalaičio kraštiečių būryje – tai trečiasis knygos pristatymas. Pirmieji du vyko istorinėje Prezidentūroje Kaune ir Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje. Į Prienus svečiai atvyko tą pačią dieną aplankę V. Mašalaičio tėviškę Pilotiškėse, nusifotografavę prie paminklinio akmens. Kaip sakė pokalbį su svečiais ir skaitytojais palaikiusi Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, knygos pristatymo diena V. Mašalaičio gimtinėje simboliška ir ypatinga tuo, kad birželio 24 d. – jo gimtadienis.
Žiupsnelis žinių apie Vincą Mašalaitį
Rasa Zdanevičienė susirinkusiesiems trumpai pristatė V. Mašalaičio biografiją, jo indėlį kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas V. Mašalaitis (1892–1975) ilgus metus gyveno emigracijoje Vokietijoje, vėliau – JAV, visą savo gyvenimą skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir tuo, kad ji tikrai iškovos Nepriklausomybę. V. Mašalaitis nuo 1919 m. iki1940 m. buvo svarbus asmuo visose tuometinės nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse, kūrė nepriklausomos Lietuvos valdymo mechanizmą, dirbo „Valstybės žinių“ redaktoriumi.
Kaip buvo minėta, V. Mašalaitis – mūsų kraštietis, kilęs iš Pilotiškių. Jo gimtieji namai – rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino kaimynystėje. Su būsimu rašytoju V. Mašalaitis, būsimasis teisininkas, buvo artimi draugai, kartu mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Visi jo darbai pateikiami knygoje, parašytoje remiantis iki šiol mokslininkams nežinoma V. Mašalaičio archyvo medžiaga, kurią iki mūsų dienų išsaugojo jo sūnus Putinas Mašalaitis.
Knyga atvėrė naują, reikšmingą Prienų krašto ir visos Lietuvos istorijos puslapį
Renginį vedusi ir svečius kalbinusi Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė pakvietė V. Mašalaičio sūnų Putiną pasidalinti mintimis apie tai, kaip subrendo knygos idėja, kas paskatino ieškoti autoriaus knygai parašyti, kokius lobius jis buvo sukaupęs dviejuose tėvelio jam paliktuose lagaminėliuose.
P. Mašalaitis pabrėžė visą gyvenimą labai gerbęs savo tėvelį, nes jis buvo labai paprastas žmogus. Sūnus sakė žinojęs, kad tėvelis paliko nemažą archyvą: darbų, laiškų, susirašinėjimų su veikėjais, būnant tremtyje Vokietijoje ir Amerikoje, galvojęs, kaip geriausia pristatyti jo darbus. P. Mašalaičio teigimu, reikėjo žmogaus, kuris suprastų, kas buvo jo tėvas, kas vyko tais laikais, apie kuriuos jis rašė. Tokio žmogaus ilgą laiką neradęs. 2012 m. į jį kreipėsi dr. Ingrida Jakubavičienė iš istorinės Prezidentūros Kaune. Žinodama apie jo tėvą, mokslų daktarė klausė, ar sūnus neturintis nuotraukų parodai. Ji ir pasakiusi, kad istorinėje Prezidentūroje buvo pristatyta nauja knyga „Antanas Smetona ir jo aplinka“. Ten nemažai minimas Vincas Mašalaitis. Knygą įsigijusiam sūnui tapo aišku, kad tai, ką paliko jo tėvas, geriausiai galėtų įvertinti istorikas Alfonsas Eidintas – knygos apie A. Smetoną autorius. Susisiekęs su profesoriumi gavo sutikimą. Lygiai prieš dvejus metus Vilniuje V. Mašalaičio sūnus Putinas perdavė archyvą istorikui, o po kiek laiko abu susitarė rašyti ir leisti knygą.
Apie knygą – jos autorius Alfonsas Eidintas
Alfonsas Eidintas – monografijų apie Joną Šliūpą, Antaną Smetoną, Kazį Grinių, Aleksandrą Stulginskį autorius, diplomatas, dirbęs ambasadoriumi Amerikoje, Kanadoje, Izraelyje, Norvegijoje, o šiuo metu dirbantis Lietuvos ambasadorium Graikijoje. Jis parašė istorinius romanus „Ieškok Maskvos sfinkso“ ir „Erelio sparnų dvelksmas“, o prieš keletą metų, kaip pats patikino, gavo iš V. Mašalaičio sūnaus Putino įdomų pasiūlymą. Kadangi V. Mašalaitis su savo darbais nebuvo žinomas Lietuvos visuomenei, akstinas rašyti knygą buvo tie du peržiūrėti lagaminėliai laiškų, bloknotų bei dokumentų (kurie buvo pridėti ir laiškuose, ir atskiruose segtuvuose).
Pasak autoriaus, buvo drąsu imtis darbo – išimti laiškus, sudėlioti taip, kad būtų aišku, kas ir iš ko. Tačiau sakė pastebėjęs, jog V. Mašalaitis buvo nepaprastai darbštus ir rūpestingas žmogus: susirašinėdamas su visuomenininkais, savo atsakymus jiems persirašydavo į bloknotus, t.y. parašydavo laišką kažkam ir tą laišką rūpestingai persirašydavo į plono popieriaus bloknotus. Be to, istorikas pamatęs, jog dokumentai yra gana sensacingi. Iš medžiagos sužinota, kad V. Mašalaitis parašė įžymųjį lietuvių protestą, kurį pasirašė Mykolas Krupavičius, Jonas Aleksa ir buvęs prezidentas Kazys Grinius dėl nacių vykdomos vokiečių kolonizacijos. Vėliau V. Mašalaitis, jau būdamas pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, 1948 m., parašė 200 paragrafų naują demokratinės Lietuvos Konstituciją, kurią galima būtų pritaikyti po išsivadavimo. Ir daug kitų dalykų, kurie, knygos autoriaus kaip istoriko supratimu, turi būti vartojami istorikų ir teisininkų, lietuvių politinės minties tyrinėtojų ir gal net psichologų bei kitų, „…nes nežinia, koks bus ir šios knygos panaudojimas, kadangi dauguma skaitytojų, ypač mokslinė visuomenė, susipažins pirmą kartą. Tai nėra istorinis romanas, tai – rimto žmogaus geriausių darbų rinktinė ir jo straipsniai, kurie buvo išspausdinti Amerikos lietuvių laikraščiuose ir kurie buvo menkai žinomi. Iš jo darbų pasimatė, kad šis žmogus dirbo visą gyvenimą Lietuvai“, – teigė knygos autorius.
Kad skaitytojas įsivaizduotų, kas buvo V. Mašalaitis, A. Eidintas pabrėžė, kad jis buvo visų Lietuvos vyriausybių (nuo 1919 m. pavasario iki pat okupacijos, 1940 m.) kancleris, dalyvavo praktiškai visuose Vyriausybės posėdžiuose, ruošdavo nutarimus ir stebėdavo jų vykdymą. Atskirais klausimais dirbo pats ir sekė, kokią politiką reikia vykdyti. Autoriaus nuomone, tokių žmonių, kaip V. Mašalaitis, turime ne milijonus, todėl verta jų darbus išsaugoti. Jis žodžiais išreiškė didelę pagarbą sūnui Putinui, kuris išsaugojo tėvelio palikimą ir atidavė jį „į apyvartą“. Taip pat leidyklai, kuri kukliai, nedideliu tiražu, iš savo lėšų sutiko išleisti knygą. Ją bus galima rasti knygyne ir, žinoma, bibliotekoje.
Knyga, kuri turėtų būti aptariama istorijos pamokose
Viena iš knygos redaktorių Putino žmona Aniliora sakė prie knygos dirbusi labai paprastai: skaičiusi ją tarsi istorijos vadovėlį, peržiūrėjusi klaidas ir atsakinėjusi į knygos autoriaus klausimus, kurių šis turėjęs labai daug.
Kita knygos redaktorė Judita Mačiokienė daugiau kalbėjo ne apie juodą darbą, bet apie savo žmogiškąją patirtį ir emocinius išgyvenimus. Ji džiaugėsi gavusi redaguoti šią knygą (ir rekomendavo kraštiečiams ją perskaityti), nes teko susitikti su tokiu žmogumi, koks buvo V. Mašalaitis. Žmogus, kuris puikiai mokėjo daug kalbų, skaitė Borisą Pasternaką, Oskarą Milašių, cituodavo ištisas jų kūrinių ištraukas mintinai. Sužavėjo jo asmenybė ir tarnavimas idėjai, Lietuvai. „Jam nieko nereikėjo – nei garbės, nei pripažinimo, nei išaukštinimo, nei apdovanojimo. Jo didžiausias apdovanojimas – Lietuva. Jis buvo labai puikus diplomatas, dirbęs Vyriausybėje su visais ministrais pirmininkais. Kodėl? Jis buvo labai aukštos klasės specialistas, buvo diplomatiškas. Kai reikėdavo spręsti kažkokius klausimus, jis juos nepaprastai diplomatiškai išvingiuodavo, kad tik jam jie būdavo patikėti. Iš laiško draugui didelį įspūdį paliko labai tvirtas tikėjimas, kad Lietuva bus laisva. V. Mašalaitis – tikrai nepaprastai tauri ir šviesi asmenybė. O ši knyga – tikro patriotizmo knyga“, – pabrėžė knygos redaktorė, rekomendavusi perskaityti knygą jaunimui, duoti ją skaityti vaikams ir anūkams.
Susitikimas praturtino žiniomis ir įspūdžiais
Nors ir skubėjo į kitą susitikimą, svečiai valandėlę dar šiltai bendravo su klausytojais, atsakė į klausimus. V. Mašalaičio sūnus Putinas pasidalino savo asmeninio gyvenimo istorija, kurios dalimi visą gyvenimą buvo ir Lietuva. Nors abu su būsima žmona gimė Lietuvoje, tačiau susitiko Amerikoje. Putinas papasakojo apie savo darbinę karjerą – nuo paprasto darbuotojo iki firmos savininko, apie užaugintus du sūnus gražiais lietuviškais vardais – Kęstutį ir Vytautą bei didžiausią su žmona džiaugsmą gyvenimo rudenį – keturis anūkus. Jis pasidžiaugė, kad netrukus sūnus Vytautas ir jo dukra Darija atvyks į Vilnių, kur anūkė studijuos lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.
Lietuvos ambasadorius Graikijoje A. Eidintas yra kilęs iš Tauragės. Jis taip pat papasakojo apie save, retus viešnagės Lietuvoje momentus, pasidalino darbo Graikijoje patirtimi, nuomone ir savo požiūriu į šiuo metu nestabilią politinę ir ekonominę Graikijos padėtį, suteikė nemažai naudingų patarimų lietuviams, ir ypač lietuvaitėms, vykstantiems į šią šalį atostogauti ar dirbti.
Neeilinius Prienų krašte svečius sveikino ir už istorijos, literatūros bei tikro žmogiškumo pamoką dėkojo Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius ir Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, skaitytojai.
Vicemero nuomone, kuriai pritartų svečiai ir dauguma renginio dalyvių, knyga apie neeilinę ir ne visiems žinomą Prienų krašto asmenybę V. Mašalaitį galėtų pasitarnauti mokyklų istorijos, literatūros mokytojams ir mokiniams. Viena iš jų, pirmoji sužinojusi daug naujo apie šią asmenybę – literatūrinės popietės dalyvius ir svečius smuiko muzika džiuginusi „žiburietė“ Augustė Lyberytė.