Žymus kurortologas dr. Vytautas Jurgis Meška

,,Argi galima išmatuoti ir skaičiais išreikšti skausmo, liūdesio, džiaugsmo stiprumą? Tokie neapčiuopiami, bet aštriai juntami dalykai – ir še tau, dėk ant svarstyklių !Neįtikėtina!“

 

  Neseniai netekome žymaus gydytojo kurortologo, medicinos mokslų daktaro, Birštono garbės piliečio Vytauto Jurgio Meškos. Birželio 1-ąją dieną jam būtų sukakę 85-eri metai. Daug kurortologijos mokslui ir Birštonui nusipelnęs gydytojas gimė 1930 m. birželio 1 d. Marijampolėje. 1956 metais baigė Vilniaus universitetą, tų pačių metų vasarą kartu su šeima – žmona Vanda ir sūnumi Jonu, Vytautas Meška atvyko dirbti į Birštoną. Pradėjo dirbti tuometinėje Birštono sanatorijoje vasaros sezono įkarštyje, tuomet ten labai trūko gydytojo. Savo atsiminimuose Vytautas Meška prisimena, kokį Birštoną jis tuomet išvydo:

,,1956 metais tai buvo bažnytkaimio tipo miestelis, dauguma trobesių buvo dengti šiaudais, gatvės negristos, be šaligatvių. Miestelyje buvo tik viena maisto prekių parduotuvė, kurioje, be menkės ar silkės konservų, limonado ir cigarečių ,,Prima“, beveik nieko daugiau nebuvo. Centre, už J. Basanavičiaus paminklo, veikė mažytis turgelis, kuriame moterys pardavinėjo kiaušinius, pomidorus, svogūnus, pupeles. Nors tais laikais profsąjungos savo nariams kelialapių į sanatorijas negailėjo ir pacientų sanatorijose netrūko, tačiau viduryje dienos miestelis vis dėlto dažniausiai buvo tuščias.“ Kurortologas nuo 1957 iki 1968 metų dirbo  Birštono sanatorijose. 22-ejus metus nuo 1968 iki 1990 metų V. Meška – Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos vadovas. 1978–1992 m. – Lietuvos fizioterapeutų ir kurortologų mokslinės draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. – Birštono miesto tarybos pirmininkas. 2010 metais Birštono savivaldybės taryba Vytautui Jurgiui Meškai suteikė Birštono garbės piliečio vardą.

Vienas žymiausių Lietuvos kurortologų tyrė kurortinių veiksnių mechanizmus, kurortinę diagnostiką ir psichologiją, sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti, uždegiminių ir sąnarių ligų diferencinės diagnostikos metodų. 1980 metais spaudoje buvo paskelbta, jog Lietuvos kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos vedėjas, medicinos kandidatas Vytautas Meška kartu su inžinieriumi radiotechniku Sigitu Čemeška sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti. ,,Tai enciklopedijos didumo aparatas su paprasta skale ir laidais. Vieną elektrodą prijungiu prie rankos, kitu baksnoju odos paviršių. Rodyklė rodo, kur kas iš tikrųjų skauda. Būna, kad žmogus skundžiasi skausmais vienur, o liga slypi kitur. Jis gali įspėti ligą, kurios žmogus dar visai nejaučia. Na, o jeigu noriu nustatyti emocinę būseną, aparatą perjungiu į antrąjį kanalą, o elektrodus prijungiu prie pirštų. Iškart aišku, kokia žmogaus nuotaika. Jei žmogus ligotas, liūdi, džiaugiasi ar jaudinasi, jo odos elektros varža krinta arba kyla. O varža matuojama kilomais, tie kilomai viską ir parodo“. Savo paskutinėje knygoje ,,Kurortologo atsiminimai“, išleistoje 2005 metais, Vytautas Meška rašo: ,,Kovoti su liga galima ne tik vaistais. Jeigu ligoninėje vaistai, visos procedūros ir kitos priemonės skiriamos patologiniam procesui slopinti, ligai nugalėti, tai kurorte – klimato ir gydomosios kūno kultūros, masažo procedūros, mineralinio vandens gėrimas, mineralinės vonios, dušai, gydomųjų durpių kompresai, muzikos, biblio-, landšafto-, kvapų ir spalvų terapija skiriami organizmo fiziologiniams sveikimo procesams skatinti. Apie 10 procentų pasaulio žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, neretai dėl to, kad buvo blogai gydyti. Tad labai svarbu, kad iš ligoninės išrašytas žmogus gali toliau gydytis sanatorijoje. Dar 1985 metais dr. V. Meška kartu su medicinos mokslų daktaru J. Bunevičiumi paskaičiavo, jog tokia gydymo sistema per metus duoda didžiulį ekonominį efektą. Be to, ligų kamuojamas žmogus geriau dirba, būna linksmas ir patenkintas“.

Dr. Vytauto Meškos moksliniai tyrinėjimai kurortologijos srityje, streso ir emocinės įtampos išmatavimo atradimas yra aktualūs ir tebetaikomi šiandienos kurortiniame gydyme.

Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė

009

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close