Avių bandą numelš vietiniai – stebuklas Birštone: daugiabučių gyventojai patys pasirinko brangesnes paslaugas

Daugiabučių administratoriaus parinkimas Birštone atsiduoda kriminalu, o Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Noreika kurorto žmones prilygino avinų bandai, kuriai tereikėjo gero vedlio, kad šis nuvestų juos į didesnius įkainius už konkurentus pasiūliusio „Prienų butų ūkio“ glėbį. Tai kas buvo tas vedlys ir kodėl pati Birštono savivaldybė pasirinko ne pigesnes, o brangesnes paslaugas pasiūliusį administratorių?

Administratorių gyventojai turi pasirinkti patys

Visoje šalyje įsigaliojus tvarkai, kad daugiabučių namų gyventojams savivaldybės nebegali pačios primesti savo parinkto administratoriaus, nauji vėjai papūtė ir socialdemokratų valdomame Birštone. Pastarąjį dešimtmetį Birštono savivaldybėje daugiabučius administravo „iš viršaus nuleistas“ administratorius – kitos socialdemokratų citadelės Prienų rajono savivaldybės įmonė „Prienų butų ūkis“.

Tačiau valdiškai Prienų įmonei ramūs laikai praėjo, nes šių metų pavasarį baigėsi jų ilgalaikė sutartis su Birštono savivaldybe, o gyventojai turėjo patys pasirinkti, kas toliau rūpinsis jų daugiabučiais. Teikti savo paslaugas Birštono gyventojams pasisiūlė trys įmonės: jau minėtas „Prienų butų ūkis“, UAB „Santermita“ ir UAB „Nemuno būstas“.

Daugiabučius prižiūrėti panorusios įmonės savivaldybėje turėjo deklaruoti, už kokią kainą yra pasirengusios teikti savo paslaugas. Iš viešai skelbiamos informacijos paaiškėjo, jog brangiausiai savo darbą įvertino bendrovė „Santermita“, nuo jos vos viena šimtąja euro cento dalimi atsiliko „Prienų butų ūkis“, o pigiausią administravimo tarifą pasiūlė „Nemuno būstas“, priklausantis didžiausiai visoje šalyje daugiabučius prižiūrinčių įmonių grupei.

Kai visų administratorių siūlomos kainos buvo aiškios, savivaldybei beliko apklausti gyventojus, kurią iš minėtų įmonių jie pasirinks savo administratoriumi.Tuo tikslu dar ankstyvą pavasarį Birštono savivaldybė visiems daugiabučių namų gyventojams, kurie nėra įkūrę bendrijų ar sudarę jungtinės veiklos sutarčių, išplatino balsavimo biuletenius. Užpildytą biuletenį gyventojai iki nustatytos datos turėjo pristatyti į savivaldybę.

Žaidimai su gyventojų balsais

Kai beliko suskaičiuoti gyventojų balsus, savivaldybėje prasidėjo keisti dalykai. Iš pradžių pareikšta, kad labai daug biuletenių yra suklastoti, todėl balsavimo rezultatai turi būti anuliuoti, o jų rezultatai buvo nuslėpti nuo konkurse dalyvaujančių įmonių atstovų. Šiems ėmus kelti triukšmą savivaldybės atstovai vis tik persigalvojo, tačiau kitą posėdį surengė tik po kelių savaičių.

Kas vyko per tas kelias savaites, galima tik spėlioti, tačiau labai keistai sutapo, kad tuose daugiabučiuose, kuriuose daugiausiai gyventojų balsavo už „Prienų butų ūkį“, suklastotų balsavimo biuletenių savivaldybės komisija nerado, o tuose namuose, kuriuose daug žmonių buvo pasirinkę kitą administratorių, atsirado nemažai neva suklastotų arba netinkamų balsavimo biuletenių. Pavyzdžiui, iš vieno buto – du skirtingi balsavimo biuleteniai, kuriuose pasirenkamas vis kitas administratorius.

Vienos iš konkurse dalyvavusių įmonių atstovai sako esantys įsitikinę, kad būtent per tas keletą savaičių tuose namuose, kuriuose gyventojai nepasirinko „Prienų butų ūkio“, galėjo būti suorganizuoti tie tariamai suklastoti biuleteniai, kad būtų iškreiptas realus vaizdas ir tuose namuose tektų rengti pakartotinį balsavimą.

Birštone buvo kalbama, kad per pakartotinį balsavimą biuleteniai gyventojams buvo nešami tiesiai į namus, o juos nešiojo it du vandens lašai į „Prienų butų ūkio“ vadybininkus panašūs asmenys, kurie nevengė gyventojų paagituoti, kurį administratorių rinktis, ir čia pat užpildytą biuletenį patys apsiėmė pristatyti į savivaldybę. Tad nereikia stebėtis, kad po pakartotinio balsavimo vienas iš didžiausių namų perbėgo į brangesnę paslaugą siūlančio „Prienų butų ūkio“ glėbį.

Gyventojus palygino su avių banda

Skambiname Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Ramūnui Noreikai, kuris buvo savivaldybės sudarytos administratoriaus parinkimo komisijos pirmininkas. Savivaldybės tarnautojo tiesiai šviesiai klausiame, kaip savivaldybei pavyko atsikratyti kitų administratorių ir likti prie senojo?

„Mes nieko neatsikratėme, paprasčiausiai žmonės pradėjo galvoti, kas čia bus, kai ateis kažkokie iš kažkur, iš toli, iš Kauno, ir kaip jie tvarkysis, kai pašonėj yra pažįstami, žinomi žmonės. Na, kaip sakyt, miestelis yra nedidelis, ir visi vienas kitą gerai pažįsta. (…) Tikrai negalima tiesmukai sakyti, kad mes atsikratėm“, – „Prienų butų ūkio“ įmonę gyrė, o kitus administratorius akivaizdžiai menkino R. Noreika.

Žurnalistui suabejojus, ar gyventojų niekas neįtikinėjo, kad jie rinktųsi brangesnį tiekėją, tarnautojas pritarė ir paatviravo, jog „yra mąstančių, kurie sugeba pakalbėti su žmonėmis“.

Paskui savivaldybės administracijos direktorius pribloškė savo atvirumu pripažindamas, jog paprasti žmonės elgiasi kaip avių banda. „Bet vedlys vis tiek turi būti. Na tai ir būna, che, – kikendamas ir aiškiai savim patenkintas kalbėjo R. Noreika, o paskui žurnalistui pasiūlė pasikalbėti su Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyresniuoju specialistu Edvardu Citvaru. – Jis yra mūsų Ūkio skyriaus darbuotojas ir organizavo, kaip sakyt, juodą darbą bei koordinavo administratoriaus parinkimo procedūras.“

Savivaldybė pasirinko brangesnį tiekėją

„Juodą darbą“, anot savo viršininko, atlikęs Birštono savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyresnysis specialistas E. Citvaras irgi kalbėjo apie suklastotus gyventojų biuletenius, o pakartotinio balsavimo biuletenius gyventojams esą nešiojo patys savivaldybės darbuotojai. Ką ir bepridursi – matyt, biuletenio pristatymas yra labai atsakingas ir svarbus darbas, kad jo niekam kitam nebuvo galima patikėti ir patys savivaldybės tarnautojai plušėjo už paštininkus…

Tarnautojo klausiame, ar jis dėl dokumentų klastojimo nesikreipė į policiją. „Viskas jau yra atiduota. Dokumentai yra atiduoti ir… buvo vykdomas pakartotinis balsavimas. Tie biuleteniai, kurie dubliavosi, pripažinti negaliojančiais. Tada vyko pakartotinis balsavimas, išdalinti nauji biuleteniai su apsaugos priemonėmis, kad būtų išvengta klastojimų. Ir kai buvo su apsaugos priemonėmis, tada viskas gražiai gavosi“, – kalbėjo E. Citvaras, vis pabrėždamas, esą visoms konkurse dalyvavusioms įmonėms buvo vienodos sąlygos.

Ne paslaptis, kad ir pati Birštono savivaldybė daugiabučiuose turi socialinių būstų. Įdomu, ar pati savivaldybė rinkosi pigiausią paslaugą pasiūliusį administratorių?

„Savivaldybė rinkosi pagal Vyriausybės nutarimą, kur parašyti punktai, kaip renkasi, yra nustatomi kriterijai pagal kainą, pagal tai, kiek laiko dirba administravimo srityje…“ – ėmė išvedžioti „juodą darbą“ atlikęs tarnautojas.

„Tai kurį tiekėją rinkotės?“  – klausiame dar kartą.

„Na, pagal tuos kriterijus, kokie buvo…“ – uodegą ir vėl suka E. Citvaras.

Mes neišdidūs, todėl klausiame trečią kartą: o pagal tuos kriterijus kurį tiekėją pasirinko savivaldybė? Tarnautojas atsakė ilga tyla.

Paklaustas, ar tai, kurį administratorių pasirinko Birštono savivaldybė, yra valstybės paslaptis, tarnautojas „suskilo“: „Pagal tuos kriterijus buvo parinktas „Prienų butų ūkis“. Čia vietiniai, tie, kur šalia yra…“

Išties keistas savivaldybės pasirinkimas, juk šalies įstatymai numato, kad paprastai savivaldybė turi rinktis tą tiekėją, kuris pasiūlo mažiausią kainą, o „Prienų butų ūkio“ įkainiai nebuvo mažiausi. „Matot, tenai buvo tie kriterijai parašyti, kiek laiko dirba toje pačioje administravimo srityje… Vyriausybės nutarime parašyta, kuo vadovautis. Ir direktoriaus įsakymuose yra parašyta, kuo vadovautis“, – puolė teisintis E. Citvaras. Čia turbūt reikia suprasti, kad didžiausiai daugiabučius Lietuvoje prižiūrinčių įmonių grupei priklausanti įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą, neatitiko kažkokių Vyriausybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytų kriterijų ir pagal juos nusileido šalyje beveik nežinomam „Prienų butų ūkiui“.

Policijos vadas apie dokumentų klastojimą išgirdo pirmą kartą

Įdomu, o kaip Birštono policijos pareigūnams sekasi tirti balsavimo biuletenių klastojimo bylą?Susisiekėme su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato viršininku Rolandu Stikliumi, tačiau pareigūno atsakymas pribloškė, nes jis pareiškė pirmą kartą išgirdęs apie balsavimo biuletenių klastojimą.

„Mes jokios informacijos šituo klausimu neturime. Nebuvo jokio – nei žodinio, nei raštiško pranešimo apie tai“, – sakė policijos viršininkas. Jo žodžiais, jeigu savivaldybės darbuotojai kalba, kad buvo klastojami dokumentai, tai jie turėtų apie tai informuoti policiją, nes patys pareigūnai į vidinius procesus savivaldybėje kištis negali. Vis dėlto R. Stiklius pažadėjo pasidomėti biuletenių klastojimo faktais.

Žurnalistas bandė susisiekti ir su „Prienų butų ūkio“ vadovu Algiu Valatka ir jo paklausti, ar ne jo vadovaujamos įmonės vadybininkai nešiojo balsavimo biuletenius gyventojams, tačiau to padaryti nepavyko.

Paskambinus jo darbo telefonu, atsiliepė moteriškė, kuri pareiškė, kad viršininko nėra, jis išvykęs. Ir leido suprasti, kad ne mes vieni jo ieškome. Kur jis išvykęs ir kada grįš – informacijos nesuteikė, o paprašyta pasakyti viršininko mobiliojo telefono numerį nukirto: „Mobilaus neteikiame“. Štai tokia griežta tvarka aukštus Birštono savivaldybės iškeltus kriterijus atitinkančiame „Prienų butų ūkyje“.

 

Justinas Dambrauskas

IMG_9728

 

Užs. Nr. 025

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close