Iš viešnagės pas Maironį sugrįžus

Minėdami 150-ąsias didžiojo lietuvių poeto Maironio gimimo metines, Jiezno gimnazijos maironiečiai, kurių dauguma mokosi septintoje klasėje, atliko nemaža darbų: skaitė ir nagrinėjo, mokėsi atmintinai ir deklamavo eilėraščius, dalyvavo kryžiaus Maironio jubiliejui šventinimo iškilmėse netoli Vilkijos esančiame Ringovės kaime, piešė iliustracijas Poeto eilėms. Pažinties su didžiuoju Dainiumi vainiku tapo viešnagė Maironio namuose.

 Rimti ir susikaupę mokiniai klausėsi gidės pasakojimo, pagarbiai žvelgė į Šeimininko liestus daiktus, paveikslus, baldus, o paskui azartiškai ieškojo, kurgi padėti kortelę su užšifruotu kurio nors eksponato pavadinimu. Dėkingi išradingiems muziejaus darbuotojams, jie dalijasi viešnagės įspūdžiais.

,,Maironio namas labai didelis, bet gyveno jis tik aštuoniuose kambariuose: penki kambariai buvo prieinami svečiams, o trys – valgomasis, miegamasis ir darbo kambarys su gausia biblioteka – skirti kasdieniniam poeto gyvenimui. Patiko muziejininkių sugalvotos užduotys, kurias turėjome atlikti.“ (Kamilė)

,,Viešnagė Maironio namuose prasidėjo nuo prieškambario, virš kurio durų pritvirtintos kanklės tyliai sugrojo ,,Lietuva brangi“ akordą. Maironis tikriausiai mėgo gražią aplinką, nes bute puošnūs baldai (pasagos formos stalelis prieškambaryje, raudonmedžio baldai mažojoje svetainėje), įmantrus veidrodis, didinantis erdvę, įdomiai visokiomis geometrinėmis figūromis išmargintos didžiosios svetainės lubos ir tautiškais raštais išpieštos sienos, beveik 200 metų senumo fortepijonas. Ir daug paveikslų. Labai patiko ,,Žalgirio mūšis“, nors tai tik kopija.“ (Lukas)

,,Užėjus į Maironio namus atrodo, kad jis tik kažkur išėjęs ir tuoj grįš. Čia jauku, jaučiama poeto dvasia“. (Dominykas)

,,Labiausiai atmintyje įstrigo paveikslas prieškambaryje. Tai ne bet koks paveikslas, o ,,Žalgirio mūšis“. Jis toks didelis ir spalvingas, kad tiesiog prikaustė mano dėmesį. Gidė pasakojo, kad ir Maironis jį mėgo, netgi žinojo visų paveiksle pavaizduotų karių vardus, likimą. Patiko ir kiti paveikslai, bet šitas labiausiai“. (Aurelija)

,,Man labiausiai įsiminė pats asmeniškiausias Maironio kambarys – jo miegamasis. Neilga lova užtiesta poeto sesers austa paklode, ant kurios išsiuvinėta: ,,K. J. M.“ – tai reiškia ,,Kunigas Jonas Mačiulis“. Matyt, seserys labai mylėjo brolį ir juo didžiavosi.“ (Inga)

,,Žiūrėdama į Maironio lovą pagalvojau, kad jis buvo nelabai aukštas. Virš lovos kabo keistas lyg iš lentučių pagamintas paveikslas: žiūrint iš vienos pusės galima pamatyti Jėzų, o iš kitos – Mariją. Bet labiausiai įsiminė šalia lovos stovinti keista kėdutė – klauptukas, kur Maironis kasdien meldėsi.“ (Monika)

,,Iš viso Maironio buto man labiausiai patiko didžioji svetainė, kurią puošia įspūdingas paveikslas (gaila, neįsiminiau pavadinimo), ir miegamasis. Ten prie lovos stovi toks keistas baldas – kėdė ne kėdė. Pasirodo, tai klauptas, kur poetas meldėsi. Ir tikriausiai ilgai, nes ten, kur klūpėjo, net duobutės atsiradusios“. (Domantas)

,,Supratau, kad Maironis labai mėgo dailę. Juk jo namuose tiek paveikslų – kiekviename kambaryje bent po vieną. Ne vienas ir paties šeimininko portretas. Keletas paveikslų tapyti to paties autoriaus – Maironio draugo ir kaimyno dailininko K. Šimonio. Žinoma, ir didumu, ir spalvingumu pats ryškiausias – ,,Žalgirio mūšio“ paveikslas“. (Miglė)

,,Ir man labiausiai patiko Maironio namus puošiantys paveikslai. Gražiausias tas, kur Maironis prašė, kad jį pavaizduotų kaip rašytoją, o ne kaip kunigą. Tai dailininko Janulio pieštas Maironio portretas. Aišku, kad dailininkas poetą piešė šiame kambaryje: čia pat stovi paveiksle matoma raudona sofa, ant kurios sėdėjo poetas, vaza su gėlėmis, laikrodis.“ (Margarita)

,,Maironio butas ir šiais laikais atrodo puošniai, o prieš maždaug šimtą metų, kai čia virė tikras gyvenimas, turbūt buvo labai prabangus. Juk poetas turėjo daug knygų, paveikslų, puošnių baldų. Buvo ir mokinių dovanotų daiktų. Yra žinoma, kad čia dažnai lankydavosi svečių. Visa tai sako, kad Maironio slapyvardžiu pasirašinėjęs kunigas Jonas Mačiulis buvo gerbiamas, sąžiningas, protingas asmuo.“ (Gytis)

,,Manau, Maironis buvo žmogus, kuris neskelbdavo visų širdyje siaučiančių jausmų. Retas apie juos žinojo. Ir jo butas man panašus į patį poetą: ką jis veikdavo tyliais vakarais, kokioje paprastoje aplinkoje skaitė, miegojo ar meldėsi, žinojo tik artimiausieji ir sesuo. O puošnūs kambariai buvo matomi daug kam: juose galėjo lankytis draugai, pažįstami, kolegos. Taigi Maironis tuo pačiu metu buvo ir paprastas, ir nepaprastas. Nepaprastas tuo, kad mokėjo suburti ir uždegti širdis.“ (Daina)

 

Straipsnį parengė Nijolė Kuliešienė,

Jiezno gimnazijos maironiečių būrelio vadovė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close