Prienų miestui ir Prienų kraštui! Prienų seniūno Mykolo Butlerio (1715–1783) garbės puslapiai

Šį šeštadienį Prienų miesto ir krašto šventėje pirmą kartą krašto istorijoje bus inauguruotas tiesiogine piliečių valia išrinktas krašto vadovas, Prienų savivaldybės meras. Šventė beveik susisieja su 435-osiomis metinėmis, kai Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Steponas Batoras 1580 m. liepos 1 d. suteikė privilegiją Birštono tijūnystėje esančiam Prienų miesteliui pirmadieniais rengti turgus.

 

Manome, kad greitu laiku šią ir kitas privilegijas išversime į lietuvių kalbą ir pristatysime visuomenei. Be jų, taip pat be Kauno žemės teismo XVI–XVIII a. aktų negalima suprasti Prienų istorinės raidos, žemių priklausomybės. Grafų Butlerių valdymas – Prienų garbės kodas. Reikia tikėti, kad daugelyje dar neapžvelgtų dokumentų galima surasti ir kokių nors pikantiškų Prienų pilies istorijos detalių bei paslapčių fragmentų. Mūsų šventės praeitimi atsiremia į didingas Butlerių dienas Prienuose.

 

  1778 m. rugpjūčio 10 diena Prienų bažnyčioje

Ši diena buvo sekmadienis. Apie pusiaudienį į bažnyčios šventorių karieta atvyko grafas Mykolas Butleris su antrąja žmona Marijana Markovska (pirmoji grafo žmona Benedikta Pacaitė buvo mirusi prieš 13metų) ir vaikais. Į bažnyčią rinkosi plati grafo ir grafienės giminė, Kauno pavieto pareigūnai, bičiuliai. Prieš savaitę Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Varšuvoje, karaliaus rezidencijoje, apdovanojo Mykolą Butlerį Šventojo Stanislovo ordinu (su šiuo ordinu kairėje krūtinės pusėje Mykolas Butleris paveiksle ir pavaizduotas). Taip buvo įvertinti garbingos giminės nuopelnai Respublikai ir karaliui, pagalba vargšams. Niekas kitas iš Butlerių giminės nebuvo apdovanotas nei šiuo, nei Baltojo erelio ordinais. Šį apdovanojimą galėjo gauti tik bajorai, pateikę 4 kartų giminės iš tėvo ir motinos pusės duomenis. Mykolo tėvas Markas Antonijus – Prienų seniūnas, Frampolio įkūrėjas buvo vedęs kilmingąją Prancišką Ščiūkaitę. Mykolo senelis Aleksandras buvo Prienų ir Drogicko seniūnas. Mykolo prosenelis Vilhelmas Gotardas Butleris (1600–1660) – LDK ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero dvaro iždininkas, dvaro pakamarės teisėjas, asmeninės karaliaus sargybos viršininkas, Prienų, Navos, Parnavos, Boleslavskio seniūnas. Kartu su karaliumi Jonu Kazimieru sėdėjo nelaisvėje Cisterono pilyje kaip prancūzų kardinolo Rišeljė belaisviai. Už ištikimybę karaliui, pagalbą gelbstint jį Vilhelmas Gotardas užsitarnavo karaliaus palankumą. Jam buvo paskirta Prienų seniūnija. Prienuose jis pradėjo pilies statybą, taip pat buvo pirmasis giminėje katalikas, perėjęs iš protestantizmo. Mykolo Butlerio proprosenelis Teodoras irgi buvo kilmingasis, turėjęs tarnybą karaliaus Jono Kazimiero dvare. Mykolo Butlerio mamos Ščiūkų giminė buvo labai kilminga, per daugelį kartų susipynusi su Potockių, Radvilų giminėmis

Mykolas Butleris 1778 m. rugpjūčio 3 dieną Varšuvoje sumokėjo 25 auksinų vienkartinį ir 4 auksinų kasmetinį mokestį Varšuvos Kūdikėlio Jėzaus špitolei, 2 auksinus ordino kanceliarijai ir 1 auksiną gedulingoms mišioms.Tik po šių procedūrų jam buvo prisegtas gryno aukso Maltos kryžiaus formos ordinas. Jo viduryje buvo matyti stovinčio Šv. Stanislovo figūra, o iš jo abiejų pusių raidės S. S. (Sanctus Stanislavus).

Iškilmingų mišių metu, pagerbiant ordino kavalierių, pamokslą turėjo sakyti žinomiausias jungtinės Abiejų Tautų Respublikos pamokslininkas, Vilniaus universiteto teologas, Prienų ir Gražiškių parapijų klebonas Mykolas Pranciškus Karpavičius. Garbingas dvasiškis retai kada prabildavo panegirikomis. Iš daugiau kaip 100 žinomų garsių jo pamokslų žinomos tik 4 panegirikos. Prienų seniūnas finansiškai rėmė Prienų bažnyčią, tad Mykolas Pranciškus irgi turėjo būti korektiškas. Panegirika išleista tik lenkų kalba, tad į lietuvių kalbą yra verčiama pirmą kartą.

  Panegirika

Užlipęs į sakyklą po mišių lotynų kalba Mykolas Pranciškus Karpavičius prabilo:

„Taip norisi sustabdyti tą laiko tėkmę, kuri Didžius Vyrus tarsi upė nusineša,

O širdys, pilnos dorybės, ramybėje gyventi nori.

Tik Vadovas išmintingas Šviesoje didžius vardus atskleidžia,

Savo glamonių ryškume laikas neleidžia dorybei šešėlyje būti,

Protėvių nuopelnus, palikuonių garbę vainikuoja, aukso ordinais apdovanoja.

 

Ar tik triukšminga upė be perstojo putas verčia,

Kelia triukšmą, riaumoja ir gaudžia, ir vikriai Mašinos ratus suka,

Ar upokšnis, tyliai krisdamas, visai ramus palieka ir darbą atlieka,

Lygiai taip ir naudą galima tyliai duoti.

Kiekvienas bėgimas tik tiek garbingas,

Kai abu vaisiai vienoje kokybėje.

 

Taip vienas garsiai darbus Tėvynei atlieka,

Kitas savo antpečių ryškiu spindėjimu žmones apgauna.

Vienas darbą savo garsina tūkstančiu pastangų kruopščiau,

Kitas triukšmu nei rezultatais žmogų apgauna,

Kitas tyliai ramybėje dorovingai dirba

Ir aukso amžius tada sugrįžta…

 

Vienas dega saldžia meile Tėvynei,

Kalba, šūkauja garsiai, dirba, triūsia be vaisių,

Kitas pilna krūtine svarsto, skverbiasi į dalyko esmę,

O sielvartą dėl nepavykusio darbo skandina ašarų liūdesy.

 

Jau geriau išvis nieko neveikti,

Nei ardyti, deginti ir plėšimais būti apkaltintam.

 

Vienas intrigomis apsivynioti trokšta, garbės trokšta,

                Kitas nori kitų turtus įsigyti, laukus, jaučius,                

Avis išpjauti, meluoti ir apiplėšinėti.

Tas, kuris ima be užstato,

Rausiasi kabinetuose, meluoja,

Silpnina valstybę neatsakingai.

Išminties dorybė būti nematomam geriau,

Negu taip niekšingai išgarsėti gyvenime.

 

Ir tam įveikti daugybė yra būdų:

Ištikimai teisingumui tarnauti, Tėvynei, Karaliui

Kada gelbėjimosi priemonės pavargo

O iš karstų sunku protėvius garbingus kraštui atgaivinti

Geriau namus savus, tarnybą, tarnus, pavaldinius laimingai

Norisi ilgai išlaikyti.

 

Tu esi vyras rimtas ir garbingas,

Vardas iš kunigaikščių D‘ ORMOND.

Iš kraujo, artimo Anglijos sostui,

Iš kitų VAZŲ kartos kilmingų vyrų,

Iš mylimų ir ištikimų iki mirties Lenkijos vyrų

Paveldėjai jų kraują ir garbę.

Imk ir nešiok šį ordiną auksinį,

Sujunk Didžiosios Giminės Tėvynėje garbę

Su BUTLERIŲ, PACŲ, ŠČIUKŲ, KARIBUTŲ, OZOLINSKIŲ,

GRANOVSKIŲ, ŠENIAVSKIŲ ir ŠČYTŲ.

Iki to laiko dar labiau savo namus padidinsi,

Kada RADVILĄ paimsi į žentus.

Stebės karalius tavo ordiną kunigaikščio rankomis.

 

Žinau, kad šis ordinas nepadidina garbės,

Yra tai tik Dorybės,Vertybių ir Šlovės ženklas,

Bet karaliaus ranka jį geradariškai davė.

Šis ženklas yra garbė, o KARALIUS – malonybė.

Jauskis laimingas, gyvenk amžinai

Su dukra, žentu ir visa šeima.“ (Jo didenybės garbingam ponui Mykolui, Romos valstybės grafui Butleriui, Prienų seniūnui, Švento Stanislovo ordino, kuriuo jį apdovanojo karalius Stanislovas Augustas, kavalieriui (lenkų kalba) – Vilnius, Jėzuitų akademijos leidykla, 1778, l. 1–14).

Po šio pamokslo visi susirinkusieji sveikino Švento Stanislovo ordino kavalierių Mykolą Butlerį. Tikriausiai, kaip buvo etikete numatyta, ne trumpiau nei savaitę Prienų pilyje vyko iškilmės ir žaidimai. Savo pamoksle žymusis dvasiškis kritikavo įsivyravusią Respublikoje netvarką, tuščiagarbiškumą, iškėlė Prienų seniūno Mykolo Butlerio ir visų susipynusių giminių nuopelnus. Mykolas Butleris buvo vedęs du kartus. Su Benedikta Pacaite susilaukė dukters Pranciškos. Panegirikoje kalbama apie jos būsimas vedybas su Jurgiu Radvila. Mirus Benediktai Pacaitei, Prienų seniūnas Mykolas Butleris vedė Marijaną Markovską, su kuria susilaukė trijų vaikų.

 

  Paskutinė didžioji Mykolo Butlerio kelionė iš Prienų į Italiją ir Vokietiją 1779–1780 m.

 

Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Senųjų rankraščių skyriuje yra šios kelionės byla – 70 kelionės užrašų kortelių (LMAB RS, F. 17, b.14). Į tolimą kelionę leidosi jau ligotas, nuolatos skaudančia koja besiskundžiantis Prienų seniūnas Mykolas Butleris, tikriausiai jo antroji žmona Marijana Markovska ir nemažai tarnų. Keliavo dideliu poriniu keturių ratų vežimu, taip pat kartu važiavo ir keturių ratų virtuvės vežimas. Sprendžiant iš Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto mokslininkų Valdemar Chorąžyczewski ir Agnieszka Rosa rankraščio tyrinėjimo (http://d-nb.info/1043833234/04), kelionė prasidėjo 1779 m. rugsėjo 1 d. Karaliaučiuje. Kelionės maršrutas iš Karaliaučiaus ėjo per Prūsiją, Kujaviją, Didžiąją Lenkiją, Sileziją, Čekiją, Austriją, Tirolį, Veneciją, kuri ir buvo pagrindinis kelionės tikslas. Tačiau Venecijoje keliautojai beveik nedalyvavo išsvajotame karnavale, o daugiau stebėjo aplinką. Po Venecijos jie apsilankė Padujoje ir grįžo per Bavariją, Saksoniją, šiaurines didžiosios Lenkijos ir Kujavijos žemes. Kelionė baigėsi 1780 m. spalio mėn. netoli Fromborko. 2013 metais Vilniaus universiteto leidykla išleido išsamų 577 puslapių šios kelionės dienoraštį lietuvių ir lenkų kalbomis su komentarais. Dar ir dabar šį įdomų leidinį galima įsigyti Vilniaus universiteto knygyne.

Iš kelionės Mykolas Butleris grįžo jau labai pasiligojęs. Po jo mirties 1783 m. nutrūko Prienų valdymas, dvaro žemės naudojimas. Neišliko ir pilis. Baigėsi 140 metų trukęs garbingos Prienų seniūnų Butlerių giminės viešpatavimas.

 

  Istorikas Vytautas Kuzmickas

Mykolas Butleris

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close