Gerai peržiemojo žiemkenčiai, jau gražiai žaliuoja ir vasarojus. Tačiau pavasarį, kai yra pakankamai drėgmės, šilta, susidaro palankios sąlygos ligų ir kenkėjų plitimui. Patyręs specialistas, UAB „Litagra“ agronomas konsultantas Aleksandras Lugauskas pataria, į ką šiuo metu reikia atkreipti dėmesį.

 

Žieminių pasėliuose

Mūsų rajone daugiausia auginama žieminių kviečių. Reikia pasidžiaugti, kad visi žieminių pasėliai peržiemojo gerai, jau ruošiasi išleisti paskutinį lapą. Taigi, šiuo metu reikia stengtis išsaugoti viršutinius lapus, kuriuos gali pažeisti dažnai pasitaikančios ligos, tokios kaip septoriozė, dryžligė ar geltonosios rūdys. Ypač svarbu, kad jos nepažeistų pirmo lapo, kuris reikalingas saulės spinduliams sugaudyti, fotosintezei vykdyti.

Norint išvengti išvardytų ligų, pasėlius reikia nupurkšti strobilurinų cheminės klasės fungicidais (pvz., „Amistar Xtra“). Kai kuriais metais kartu su ligomis javus puola ir javiniai bei ieviniai amarai. Jeigu jų būna labai daug, smarkiai nukenčia derlius. Tinkamu laiku panaudojus insekticidus, derlių galima padidinti iki 1 t/ha.

Purškimas fungicidais ir insekticidais šiuo metu padeda išvengti lapų ligų, tačiau neapsaugo nuo varpų fuzariozės. Ši liga plinta žydėjimo metu, tai tada ir reikia nupurkšti cheminiais preparatais, kurių sudėtyje yra tebukanuzolo (pvz., „Folikur“, „Anastar“ ir kt.).

 

Miežius reikia saugoti nuo piktžolių

Po pernykščio gero miežių derliaus šiemet jų plotai dar labiau padidėjo. Tačiau norint ir šiais metais gauti ne prastesnį derlių, miežius reikia saugoti nuo dažnai pasitaikančios ligos – dryžligės. Ji gali užpulti pasėlius kai kada anksčiau, kai kada – vėliau, nebūtinai paskutinio lapo augimo metu. Taigi purškiant pasėlius vertėtų įdėti fungicidų ir insekticidų, kurie kartu apsaugotų augalus ir nuo amarų.

Dabar, miežių ankstyvojoje vystymosi fazėje (3–4 lapeliai), pasėlius reikėtų nupurkšti nuo piktžolių. Ūkininkai turi žinoti, kokios piktžolės dažniausiai auga jų laukuose, ar nėra vėliau sudygstančių piktžolių (dirvinių pienių, usnių, kiečių). Didžiausia bėda, kai pasėliuose atsiranda tuščiųjų avižų ar smilguolių, kurias išnaikinti sunku, beje, ir herbicidai gana brangūs. Visada prieš pirkdami herbicidus turime žinoti, kokios rūšies piktžoles norime naikinti.

 

Pupas puola ir ligos, ir kenkėjai

Šiemet vykdant žalinimo politiką, 10–15 proc. visų pasėlių turi sudaryti ankštiniai augalai, tad akivaizdžiai padidėjo pupų ir žirnių plotai. Žalinimas – labai teigiama praktika, nes sėjant po jų, pavyzdžiui, žieminius kviečius, gaunamas 1–2 t/ha gausesnis derlius (rapsų – 1 t/ha). Ankštiniai augalai gali sukaupti iki 170 kg/ha azoto, kuris mums nieko nekainuoja. Tačiau yra ir blogoji pusė – ankštinius augalus labai mėgsta kenkėjai. Pirmiausia užpuola amarai ir sitonai, o žydint – žiedgraužiai. Juos patariama naikinti kiekvieną kartą į purškiamą tirpalą įdedant ir sisteminių insekticidų.

Pupas ir žirnius puola ir ligos – šokoladinė dėmėtligė, askohitozė, rūdys, cerkospiriozė. Pats pigiausias variantas jų išvengti – du kartus nupurkšti „Ditan“ 1,5 +„Folikul“ 0,5 kombinacija. Galima naudoti ir kitus preparatus, tokius kaip „Bravo“, „Amistar“, „Orius“ ir kt.

Specialistas pataria javų augintojams stebėti pasėlius: ar neatsirado ligų židinių, ar neplinta kenkėjų populiacijos, ir laiku užkirsti kelią. Taip bus galima užtikrinti gerą derlių ir šiemet.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close