home Bendruomenė Tolerancijos savaitė Veiveriuose

Tolerancijos savaitė Veiveriuose

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią dieną minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į toleranciją skirtingoms nuomonėms, skirtingų tautybių žmonėms, sergantiesiems ar turintiesiems problemų (alkoholio priklausomybės, narkomanijos). Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, kantrybę, gebėjimą suprasti kitus. Veiverių kultūros centro pakviesti, paminėti šią dieną mielai sutiko visos Veiverių seniūnijos įstaigos ir įmonės. Visi pritarė, kad tolerancija labai svarbi jų darbe bei gyvenime, tad pasirinkusi šių metų tolerancijos simbolį, Veiverių seniūnija pražydo skėčiais. Pripažįstame, kad gražiausi buvo mažųjų skėčiai. Skriaudžių ikimokyklinio skyriaus vaikai ne tik atsinešė didžiulį skėtį, po kuriuo tilpo visi, bet paruošė ir gražuolių skėčių kolekciją visiems pasakų herojams, kad šie lankydami vaikučius nesušlaptų. Mokinių skėčiai pasidabino jų mintimis apie rūpestį artimui ir papuošė visas mokyklos duris bei išsirikiavo pradinių klasių koridoriuje. Kiekvienas, pamatęs tokį skėtį, drąsiai galės pasislėpti, nes žino, kad bus širdingai priimtas. Grožio namų ir gėlynų moterys žada vasarą kasdien – jų skėčiai pražydę gėlėmis, pasiruošę priglausti ir pradžiuginti širdis bet kokiu oru. Parduotuvių skėčių margumas ragino šypsotis, o „Kebabinė“ didžiavosi savo nepaprastu skėčiu linksmai kviesdama sustoti praeivius.  Skėčiai tarsi pasakojo gyvenimo istorijas. Štai Veiverių PSPC skėtis nepaprastas. Jis tikras tolerancijos pavyzdys, nes, atvykęs į Veiverius prieš kelis metus per donoro dieną, priglaudžia visus, kam tik lietus trukdo pareiti. Ir visada sugrįžta. O vieną gražią vasaros dieną jis net šoko su mažaisiai lašiukais šventėje. Bibliotekos skėtis šiureno knygų ir rudens lapais, pasakodamas istoriją apie savo draugą, kuris, atvykęs iš Vilniaus miesto ir padovanotas mero A. Zuoko, kaskart priglaudžia bijančius lietaus. Veiverių meno mokyklos skėtis svajingai stabtelėjo ir kartu su bateliais ir „ridikiuliu“ prisiminė gerus jaunystės metus, kada sukosi valso sūkuryje mokytojų seminarijos kiemelyje grojant dūdų orkestrui. „O, kad sugrįžtų tos žavios tradicijos!“ – tiksi laikrodis. Seniūnijoje skėčiai tikrai gyvena, nes dažnai būna reikalingi. Visi jie labai įvairūs, nes atvykę iš arti ir toli, net iš Briuselio. Visi pasiruošę apsaugoti nuo rūpesčių lietaus. Net gaisrinė mašina šypsojosi. Ji tikrai norėjo lėtai, pasididžiuodama pasivažinėti miestelio gatvėmis, nors kartą niekur neskubėdama. Pašte skėčių kalnas kalbėjosi apie linksmas ir liūdnas žinias, kurias jie lydi į tolimiausius seniūnijos kampelius. O istorijų tiek daug, kad susitarta kitais metais ir vėl susiburti, naujų papasakoti. Ilgos ir margos skėčių istorijos, kaip ir gyvenimas, pilnas pagarbos kiekvienam – linksmam ar liūdnam, sveikam ar negaluojančiam, mažam ar dideliam.

  Daiva Venclovienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close