Neįgaliųjų futbolo turnyro „Seni Cup“ dalyviai lietaus nepabūgo (GALERIJA)

Į Prienus vėl sugrįžo kasmetinė, tradicinė Tarptautinė žmonių su negalia mini futbolo lyga „Seni Cup“.

Kasmet į futbolo varžybas Prienuose suvažiuoja neįgaliųjų futbolo komandos iš įvairių šalies kampelių. Prienuose ne pirmi metai jau svečiuojasi ir futbolo komandos iš Latvijos bei Baltarusijos socialinės globos namų.

Šiemet į Prienus atvykusius svečius pasitiko ne tik baigta įrengti Prienų arena su ką tik išasfaltuota aikštele, ne tik grakščiosios Akvilės Švedaitės šokio gudrybių mokomos šokėjos kartu su niekad kalbėti nesustojančiu Prienų sporto renginių talismanu tapusiu Linu Žilevičiumi, bet ir gausus lietus.

Tiesa, būtina paminėti, kad lietus šiose varžybose įgauna visiškai kitokią prasmę.

Daugelis itin gerai žinome savo vertę ir vertiname tai, ką turime, ką norėtume turėti, kas, mūsų manymu, priklauso mums. Ir kartais tereikia sustoti ir apsižvalgyti. Nereikia nei televizoriaus ekrano, nei gausių laikraščio puslapių, kad pamatytume tai, kas yra svarbiau už bet kokią šioje planetoje įmanomą vertybę – gyvenimą. Ne tik savo, bet ir aplink esančių. Skundžiamės, jog šiandien prastai jaučiamės, nešviečia saulė, nieko negavome dovanų arba tiesiog nedžiugina pirkinių krepšelio turinys… Ar tikrai mes tokie nelaimingi?

Prieš du tūkstančius metų pasakytą garsiąją Gajaus Julijaus Cezario frazę „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ (lot. Veni, Vidi, Vici) atėjus į „Seni Cup“ renginį labai lengvai galima perfrazuoti: „Atėjau, pamačiau, atsibudau“. Atsibudau nuo savo puikybės.

Kasmet Prienuose vykstanti „Seni Cup“ futbolo lyga – tai vieta, kur galima ne tik pažiūrėti futbolo varžybas, bet ir sustiprėti dvasiškai, morališkai. Ir kartu nenukentėti materialiai. Čia materialumas neegzistuoja.

Turbūt ne vienas skaitytojas pripažins – stovėti lietuje be skėčio ir šypsotis mažų mažiausiai yra tyčiojimasis iš savęs. Tačiau tik ne „Seni Cup“ varžybose. Visi atvykusieji džiaugiasi kiekviena akimirka, kai gali pabūti kartu su draugais, sportininkais iš kitų Lietuvos ir net Europos kampelių. Visi džiaugiasi, kad gali dalyvauti sporto renginyje. Kai daugelis mūsų matome lietų, konkurentus, matome pinigus ir skaičiuojame dalyvavimo varžybose naudą, neįgalieji šypsosi. Stovi lietuje – šypsosi, bėgioja po šlapią pievą pečius skalaujant liūčiai –šypsosi, griūna paslydę – nubraukia skausmo ašarą ir vėl šypsosi. Pralaimi – šypsosi. Ne pergalė yra esminis gyvenimo variklis. Gyvenimo variklis – pats gyvenimas. Norite būti laimingi? Jūs ir esate! Jūs gyvenate. Ar yra bent vienas, kuris džiaugiasi apsirengęs „medinį kostiumą“ po žeme? Atėjęs į šią tikro sporto šventę, supranti, kad tai jie – tikrieji sportininkai, o mes turime tik didelį dvasinį neįgalumą.

Norite pailsėti nuo suirzusių artimųjų, bendradarbių ar kaimynų? Niekada nepraleiskite progos apsilankyti šiose futbolo varžybose. Matydamas, kaip žmogus, turintis judėjimo negalią, stovi vartuose, negailėdamas savęs griūna gaudydamas kamuolį ir jį pagauna, supranti, kad savo visavertį gyvenimą tiesiog švaistai materialiems niekučiams.

Sunku patikėti ir įsivaizduoti, kokia gali tvyroti nuotaika po sunkių varžybų stovykloje „Birštono Nemuno vingis“, kuri kasmet priima lygos dalyvius nakvynei prieš finalines rungtynes. Ne vienas skaitytojas iš karto pagalvos apie besiskundžiančius ir dar saulei nenusileidus suguldytus į lovas sportininkus. Ir jie eilinį kartą savo gyvenime suklys. Tradicinėje vakaronėje po varžybų visi dalyviai dar dalyvauja įvairiuose sumanumo reikalaujančiuose konkursuose, klausosi kitų atlikėjų atliekamų dainų, dainuoja patys ir dar šoka taip ilgai, kad miegoti nueina vėliau negu daugelis laikraščio skaitytojų. Šiemet juos džiugino ir vienas iš brolių Aliukų bei „Lietuvos talentuose“ savo gabumus įrodę bei tarptautinę šlovę jau pelnę gimnastai „Project Mayhem“. O vakarą, kaip ir visada, lydėjo fejerverkai, kurių, pasak ne pirmą kartą lygos organizatoriams padedančių vietinių gyventojų, galėtų pavydėti ir Prienų kraštas.

„Seni Cup“ dalyvių bei nugalėtojo laukė daugybė prizų ir kelionė į finalines Torūnės tvarstomųjų medžiagų gamyklos (TZMO SA), gaminančios SENI prekės ženklo gaminius, skirtus slaugai, futbolo varžybas Lenkijoje. Pirmosios „Seni Cup“ varžybos įvyko 1992 m., o nuo 2007 m. vyksta ir Lietuvoje, kur jas organizuoja dukterinė TZMO SA įmonė UAB „TZMO Lietuva“. Šių įmonių grupė jau daugiau kaip 20 metų siekia, rodos, paprasto, bet sunkiai įgyvendinamo siekio – integruoti į visuomenę žmones su protine negalia. Visuomenė vis dar sunkiai priima šiuos žmones, laikydamasi klaidingų stereotipų. Šios futbolo varžybos jau organizuojamos Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Šiemet Lietuvos neįgaliesiems „Seni Cup“ futbolo lygos finalinėse varžybose atstovaus jau ne vieną kartą Lenkijoje lankęsi Macikų socialinių globos namų futbolininkai.

Šiemet, kaip ir kasmet, TZMO komandai padėjo ir didelis būrys prieniečių: Prienų rajono savivaldybės administracija, Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, A. Švedaitės šokėjos, L. Žilevičius, futbolo varžybų teisėjai Gintaras Budrikas bei Robertas Ratkevičius.

 

DSC_1718

 

galerija0906 galerija0906

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close