Konferencijoje „Pasaulio žaliųjų pastatų savaitė“
Penktadienį, lapkričio 9 dieną, Birštono savivaldybėje vyko konferencija „Žaliųjų pastatų savaitė“, kurioje dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai ir studentai, rengę tyrimus.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, pasveikinusi konferencijos dalyvius,
pristatė Birštono miesto raidos ir plėtros perspektyvas ir kurorto viziją „Birštonas iki 2020 metų“.
VGTU Architektūros fakulteto prof. Gintaras Stauskis pastebėjo, kad „ Pasaulio žaliųjų pastatų savaitė“, susidedanti iš renginių ciklo, kurio metu keičiamasi gerosiomis praktikomis, buvo pristatyta ir LR Seime. Urbanistikos katedros dėstytojai ir studentai bei kitų katedrų studentai baigiamiesiems darbams pasirinko Birštono situacijos analizę.
Konferencijos metu VGTU Urbanistikos katedros studentė Beata Juchnevič pristatė bakalauro baigiamojo darbo „Birštono miesto centrinės dalies urbanistinė regeneracija: analizė, įžvalgos“ pirmąjį etapą. Šio darbo tikslas – pagerinti kurorto gyvenimo kokybę, sukuriant palankią aplinką Birštono gyventojams.
Studentė formulavo uždavinį apjungti dvi miesto dalis (istorinę ir šiuolaikinę), kad neišryškėtų trečioji, sukurtoji dalis. Kaip jungtį siūlyta formuoti parkus, skverus, žaliąsias zonas ir taip sukurti trasą, padedančia žmonėms judėti pagrindine gatve. Ši trasa pristatyme pavirto į aštuoniukę – savotišką amžino judėjimo simbolį, kur veikia žmonės ir žalioji erdvė. Koncepcija grindžiama tuo, kad siekiant išsaugoti kurorto charakterį, naudojama šlaitinė architektūra ir nestatomi aukšti pastatai. Istorinė dalis su moderniais statiniais sukurtų sintezę.
Kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkė, skaitė pranešimą „Kraštovaizdžio architektūros sprendiniai – aplinkos tvarumui“, kuriame buvo nagrinėjami žaliosios architektūros, kaip kraštovaizdžio dalies, aspektai ir pateikiama Lietuvos bei užsienio patirties lyginamoji analizė. V. Deveikienė pasitelkė Eduardo Andre, landšafto architekto, kūrusio Lentvario dvaro parką XIX a., patirtį. Pranešėja teigė, kad per šimtmečius išlieka tvariausi, pasiteisinę dalykai. E. Andre suvokimas reikšmingas tuo, kad jis prisitaikė prie gamtinės struktūros, naudojo vietos augalų kolekcijas. V. Deveikienė pateikė Europos kraštovaizdžio pavyzdžių, kur didelis dėmesys skiriamas natūralios gamtos puoselėjimui, tačiau siūlė ne aklai sekti Natura 2000 ideologija, o ieškoti kompromiso. „Jei paklaustų, kas man Birštonas, sakyčiau – džiazas,“ – sakė kraštovaizdžio architektė. Monumentalumą ji išskyrė kaip kitą kurorto ženklą, susiformavusį Nemuno ir gamtinio reljefo dėka, kurį būtina išsaugoti. „Birštonas galėtų turėti leitmotyvą, junginius – jis per mažas, kad turėtų daug mažosios architektūros. Harmonijos ir identiteto išsaugojimo principą verta suvokti kaip vieną svarbiausių“ – teigė V. Deveikienė.
Žaliosios architektūros aspektus, pasitelkęs Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtį, seminare nagrinėjo architektas Vladas Misius, dirbantis VGTU Urbanistikos katedroje. Jis apžvelgė Europos darnios statybos patirties mainų duomenų bazę Construction 21.lt, kurioje pristatomas žaliosios architektūros pavyzdžių tyrimas ir išmaniosios statybos pavyzdžiai. Žaliosios architektūros sprendinių įgyvendinimo teisinę aplinką aptarė dr. Jonas Jakaitis, VGTU Architektūros instituto dėstytojas. Jis teigė, kad gero gyvenimo kriterijus yra prigimtinių normų realizavimas, darantis įtaką darnios plėtros ideologijos raidai. Kalbėdamas apie poveikį aplinkai, pranešėjas kėlė retorinius klausimus apie energijos naudojimą. Kas bus po 2012 metų? Ar apibrėžiama miestų plėtros harmoninga politika? Ar pavyko išvengti konfliktų tarp skirtingų ministerijų sprendimų? Atsakymai, susiję su teisine baze, priklauso nuo bendros valstybės politikos ir visuomenės požiūrio.
Tvarios aplinkos kokybinio vertinimo metodikas architektūros praktikoje ir perspektyvas, lygindamas Lietuvos ir Europos šalių patirtį, pristatė dr. Gintaras Stauskis, inicijavęs šį akademinį eksperimentą, kuris prasideda būtent šiuo seminaru. G. Stauskis analizavo Vilniaus Gulbinų rajono projektą, kuriame buvo panaudota tvariosios vandentvarkos sprendiniai, lėmę šio rajono įvaizdį ir padiktavę architektūrinę viziją. Gulbinuose tradiciniai architektūriniai sprendiniai pasirodė per brangūs. Taip pat kalbėta apie ekomiesto koncepciją, kuriame naudojami išmanieji energijos tinklai – tai Birštono kurortui aktuali tema.
Rugsėjo mėnesį VGTU studentai, vadovaujami G. Stauskio, lankėsi Birštono savivaldybėje ir aptarė akademinio eksperimento galimybes studentams atlikti urbanistinės plėtros projektus ir praktiškai prisiliesti prie miesto urbanistinės erdvės planavimo. Pristatydamas šį akademinį eksperimentą, G. Stauskis pasakojo, kad penkios VGTU katedros paskelbė studentų baigiamųjų darbų temas, susijusias su Birštono miesto esamos padėties analize, kuri gali būti naudinga ir akademiniu, ir kurorto plėtros požiūriu. Pasak dėstytojo, studentų darbai kol kas yra techninio pobūdžio, tačiau šie darbai gali padėti pritraukti verslo investicijas, skatinti ekoturizmą (dviračių takų plėtrą) kaimiškoje teritorijoje, atverti kitokį požiūrį į kultūrines, viešąsias erdves ir prisidėti prie Birštono kurorto vizijos sklaidos. Kadangi didžiąją dalį kurorto teritorijos sudaro architektūrinis urbanistinis draustinis, todėl manoma, kad centrinėje (istorinėje) miesto dalyje gali būti kuriama ramybės oazė, palaikomi istoriniai branduoliai. O kitur statoma šiuolaikinės architektūros statiniai ir vystomas XXI a. kurortas. G. Stauskis svarstė, kad atsižvelgiant į kurorto specifiką ir jame gyvenantį jaunimą, sutartinis savivaldybės ir VGTU bendradarbiavimo dokumentas tampa aktyvus ir dėl ekomiesto projekto. Urbanistikos katedros dėstytojai ir studentai sutiko, kad Birštonas, kaip sanatorinis kurortas, yra labai patrauklus bei perspektyvus dėl geografinės padėties ir erdvės, dviračių takų išdėstymo, todėl būtina mąstyti ir apie architektūrinio stiliaus, apšvietimo, atstatymo ir stilizavimo dermę.
Po diskusijų buvo nutarta, kad birštoniečius galima virtualiai supažindinti su architektūriniais modeliais, studentų darbais ir gauti grįžtamąjį ryšį, kuris būtų aktualus ir Birštono savivaldybei.
Pagal Birštono savivaldybės informaciją parengė S. Asipavičienė
