Miškininkai gina valstybinius miškus
Gegužės 14 dieną, kai Seimas svarstė Miškų įstatymo pakeitimus, prie Seimo į mitingą susirinko visų šalies urėdijų atstovai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, išreikšdami savo valią, kad nebūtų darkoma šiuo metu gerai veikianti miškų ūkio sistema. Mitingą organizavo Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija.
Mitinge dalyvavo ir keletas Prienų miškų urėdijos atstovų.
Prie parlamento susirinkę miškininkai tikėjosi, kad politikai nepasiduos lobistams ir sustabdys nepagrįstą miškų infrastruktūros pertvarką, kuri neaišku, ar duos teigiamų rezultatų. Miškininkai turi svarių argumentų, pagrindžiančių, kad šalies miškų ūkis tvarkomas racionaliai, Vienas jų – pelninga urėdijų veikla, kasmet papildanti valstybės biudžetą, ir visiems žinomas tarptautinis įvertinimas: 2012 m. Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, skelbdami kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, Lietuvą pripažino pirma pasaulyje pagal miškų išsaugojimą.
Taigi, stovėdami prie Seimo, miškininkai tikėjosi, kad parlamentarai neleis išardyti stabiliai dirbančios urėdijų sistemos.
Miškininkai visada dirbo savo darbą: sodino, augino, prižiūrėjo ir gausino valstybinius miškus, taip pat ruošė medieną. Tai žmonės, kurie ne politikavo, o dirbo savo šalies labui stengdamiesi išsaugoti bendrą miškų sistemą, tausoti žaliąjį planetos rūbą visai žmonijai. Tačiau dabar jie buvo priversti viešai protestuoti prieš įstatymų leidėjus. Šios garbingos profesijos atstovai kyla pirmą kartą, nors audros debesys virš jų galvų kaupiasi jau ne vienus metus. Prieš keletą metų buvo bandoma prastumti „visuomio“ modelį, pagal kurį valstybiniai miškai būtų valdomi kaip akcinė bendrovė, tačiau tada to padaryti nepavyko. Nesuprantama, kam norisi keisti gerai veikiančią miškų valdymo sistemą, kodėl visi pertvarkos planai rengiami nesikalbant ir nediskutuojant su pačiais miškininkais. Visuomenę pasiekia ir šmeižikiškos bei klaidinančios žinios, neva miškų sistema dirba prastai ir neracionaliai. Labai keista, kai beveik vienodo dydžio privatūs miškai jokio įnašo į biudžetą neduoda, o naudojasi valstybinių miškų infrastruktūra.
Kai kurių miškininkų įsitikinimu, tikrieji pertvarkos tikslai yra užvaldyti puikiai saugomą ir gausinamą valstybinį turtą – miškus. Turbūt nereikia niekam priminti, kad miškas – ne javų laukas, ir jam užauginti reikia dešimtmečių, suklysti labai nesunku, o klaidoms ištaisyti gali neužtekti žmogaus gyvenimo. Šiemet vėl užvirė aistros, matyt, lobistai neketina paleisti iš akiračio valstybinių miškų ir nori žūtbūt juos sunaikinti. Keisčiausia, kad ir aukščiausioji mūsų šalies valdžia prieš šį valstybinių miškų genocidą užsimerkia ir net pritaria. Premjeras inicijavo, o Prezidentė vetavo Miškų įstatymo pataisas.
Tačiau miškininkai ne veltui stovėjo su plakatais prie Seimo. Parlamentarai parodė didelį supratingumą ir kol kas valstybinių miškų sistema išlieka. Tik neaišku, ar ilgam, nes kita pusė lieka nepatenkinta. Ar ne juokinga, kad miškininkai turi kovoti už savo teisę saugoti valstybinį turtą…
