Nešvaistykime maisto
Jiezno žmonių su negalia sąjungos atstovės Nijolė Juozapavičienė ir Augenija Stoškuvienė dalyvavo ,,Maisto banko“ organizuotame Nacionaliniame kovos su maisto švaistymu kongrese, kuris vyko Seime.
Kongresą sveikino LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Norvegijos karalystės ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas, ,,Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius. Išgirdome šiurpius skaičius: Lietuvoje kasmet susidaro 581 tūkst. tonų maisto atliekų, tuo tarpu kas penktas mūsų šalies gyventojas patiria skurdo riziką. Maisto švaistymas neigiamą poveikį turi aplinkai, ekonomikai ir socialinei gerovei.
,,Maisto banko“ misija – bendradarbiauti su maisto pramonės ir prekybos įmonėmis, padedant geradariams aukotojams ir socialiai atsakingoms bendrovėms siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmetamas, bet pasiektų nepritekliuje gyvenančiųjų stalą.
Kad maisto švaistymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, galėjome įsitikinti virtualioje erdvėje, kai prie Kongreso darbo prisijungė Europos maisto bankų federacijos (FEBA) sekretorius Vincentas Guilbertas, Vengrijos maisto banko prezidentas, FEBA valdybos narys Balazarsas Csehas. Jie pasidalijo patirtimi ir konkrečiais pavyzdžiais, kaip mažinamas maisto švaistymas Prancūzijoje ir Vengrijoje. Apie gerąją praktiką mažinant maisto švaistymą kalbėjo ir Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų vadovai ir specialistai. Apie intervencinius maisto produktų išėmimus iš rinkos, jų perdirbimą ir tiekimo labdarai galimybes diskutavo ekspertai iš Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros. Buvo aptarta ir Europos šalių geroji praktika, naujoji atliekų mažinimo politika, ,,geriausio iki“ termino maisto produktų saugus naudojimas labdarai, maisto švaistymo mažinimo politikos reglamentavimas. Apie Europos Parlamento numatomas direktyvas, žvilgsnį į ateitį kalbėjo europarlamentaras A. Guoga.
Jiezno žmonių su negalia sąjungos narių vardu noriu padėkoti Jiezno ,,Iki“, kuri kasdien po keletą kilogramų maisto produktų paaukoja nepasiturintiems mūsų nariams.
O kiekvienam iš mūsų reikia prisiminti, kaip pagarbiai su duona elgiasi mūsų tėvai, išgyvenę sibirus, pokarį, įvairius nepriteklius, – netyčia nukritusią duonelę pakėlę pabučiuoja ir suvalgo. Ar ne nuo to ir prasideda maisto švaistymo stabdymas?
Augenija Stoškuvienė
