Savivaldybės vadovai pradėjo kelionę po Prienų kraštą
Vienus darbus tęsdami, kitus pradėdami Prienų rajono savivaldybės vadovai pradėjo kelionę po Prienų kraštą. Gegužės 12 d. jie lankėsi pirmoje iš dešimties Prienų rajono savivaldybės seniūnijų.
Naujosios Ūtos seniūnijoje apsilankė meras Alvydas Vaicekauskas, administracijos direktorius Egidijus Visockas, mero patarėja Jūratė Zailskienė. Jie susitiko su gyventojais, klausėsi, kokios problemos juos kamuoja, ir diskutavo, kaip jas spręsti.
Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius trumpai pristatė seniūniją, pabrėžė prastą kelių būklę, jau ilgus metus nesprendžiamą vandentiekio įteisinimo klausimą bei didėjančias socialines problemas.
Kasmet prastėjantiems seniūnijos keliams prižiūrėti skiriama per mažai lėšų. Šiems metams skirtų lėšų taip pat užtektų tik laikinam žvyrkelių taisymui. Nors seniūnijos gyventojų prašymų pakloti asfaltą įvairiose seniūnijos vietose – apstu, tačiau lėšų neužteks net mažiausiems žemės plotams. Nors šiemet lėšų keliams skirta daugiau, seniūnijos bendruomenei pasiūlyta šias lėšas paskolinti vieną iš kelių tvarkymo projektų užbaiginėjančiai Ašmintos seniūnijai, o kitąmet tikėtis, jos pastaroji ar dar kuri nors kita seniūnija Naujosios Ūtos gaunamą lėšų kvotą padidins savosiomis lėšomis. Tokiu atveju gyventojų pageidavimus pavyktų įgyvendinti pigiau ir efektyviau. Tiesa, dėl šio klausimo dar bus diskutuojama.
Nemažai klausimų kilo ir dėl vandens valymo įrenginių, kurie jau daugiau kaip 7 metai seniūnijoje įrengti, tačiau neįteisinti. Gyventojai norėtų prisijungti, tačiau negali. Seniūno skaičiavimais, prisijungti prie bendros vandenvalos sistemos pageidautų beveik 60 gyventojų, tačiau nesulaukdami galimybės kai kurie jau savo lėšomis užsisako gręžinius. Pasak mero bei seniūno, seniūnijoje vanduo – ypač geležingas, todėl iškastas naujas gręžinys gali ir nepakeisti vandens spalvos. Tiesa, prisijungti prie bendros vandentiekio sistemos irgi nėra pigu. Balbieriškio miestelyje investavus 4 mln. Lt į vandens valymo įrenginius ir pasiūlius gyventojams prisijungti prie vandentiekio, paaiškėjo, kad iš visų norinčiųjų liko tik 10 išgalinčių tai padaryti.
Seniūnijos gyventojai labiausiai skundėsi keliais, kurie, nors ir prižiūrimi, vis prastėja. Kai kurie ir dėl nesupratingų seniūnijos verslininkų. Pasak seniūno, su medieną vežančių miškovežių atstovais pavyko susitarti, kad jie, sudarkantys kelią sunkiomis transporto priemonėmis, kartais jį ir paremontuoja. Tačiau nesusikalbama su vieno karjero savininku, iš kurio karjero dešimtimis tonų pakrauti sunkvežimiai žvyrkeliu skrieja įspūdingu greičiu. Kelias kenčia, tačiau verslininkas šio fakto nesureikšmina.
Seniūnijos gyventojai, nuogąstaudami dėl kaimynų bei savo gyvybių, pageidavo ir kaimų bei pastatų ženklinimo pastoviais ženklais. Pasak jų, juos pastačius ir pritvirtinus lengviau būtų orientuotis ir krašto svečiams, ir specialiosioms tarnyboms, o „baltos lentos“ priverstų vairuotojus sumažinti greitį.
A. Aliukevičiaus nedžiugina ir didėjanti socialinė atskirtis. Kaimiškose vietovėse daugėja neadekvačiai besielgiančių seniūnijos gyventojų. Pasak jo, specialiosios tarnybos jau kone kasdien turi atvykti į seniūniją. Joje lankytasi ir susitikimo su Savivaldybės vadovais dieną. Susirinkęs nedidelis Naujosios Ūtos bendruomenės būrelis labiau aiškinosi, kurioje šeimoje įvyko incidentas, negu kaip spręsti didesnes seniūnijos problemas.
