Leonidų lietus
Daug kas vaikystėje svajojome pamatyti krentančią žvaigždę. Tikėjome, kad ją pamačius ir sugalvojus norą, jis tikrai išsipildys. Lapkričio dangus mums suteikia tokią galimybę. Jeigu norime pamatyti krentančią žvaigždę – meteorą, tai būtent mums skirtas laikas.
Lapkričio mėnuo astronomijoje pasižymi retu, tačiau nuostabiu reginiu – meteorų lietumi. Šį mėnesį yra puikiausia proga išvysti tai, kuo stebėjosi ne tik mūsų protėviai, bet ir senovės astronomai arabai.
Šį lietų galime išvysti šiaurinėje, šiaurės rytinėje dangaus dalyje, stebėdami Liūto žvaigždyną. Tenai jį pirmąsyk pamatė ir įtraukė į metraščius arabų astronomai 902 metais po Kristaus. Šio lietaus pasirodymas sutapo su Tuniso ir Sicilijos emyro mirtimi. 1799 metais jį pamatė Aleksandras von Humboldtas, kuomet išsilaipino Venesueloje ir pradėjo Pietų Amerikos tyrinėjimus. Metraščiai praneša ir apie itin aktyvų meteorų lietų 1833 metais, kuomet per devynias valandas stebėtojai suskaičiavo 240 tūkstančių meteorų. 1966 metais virš Šiaurės Amerikos buvo suskaičiuota 144 tūkstančių meteorų per valandą.
Lapkričio mėnesio meteorų lietus yra vadinamas Leonidų lietumi. Liūto žvaigždynas nėra Leonidų šaltinis. Šis meteorų lietus atsiranda dėl priartėjusios prie Žemės Tempelio-Tutlio kometos. Ši kometa įskrieja į Saulės sistemą apytikriai kas 33 metai. Lapkričio 14-21 dienomis ji priartėja prie Žemės ir pažeria tūkstančius nuolaužų, kas mūsų akyse virsta nuostabiu reginiu – žvaigždžių lietumi.
Šiais metais Leonidų lietus nenustebins meteorų gausumu, nes nuo 1999 metų Tempelio-Tutlio kometa jau pradėjo kelią atgal iš Saulės sistemos. Aktyviausio lietaus reikėtų laukti lapkričio 21naktį. Ir, žinoma, nepamiršti prieš tai sugalvoti norą.
Mantvydas Prekevičius
