Veikla ir naujovės Nemuno kilpų regioniniame parke
Balandžio 24 dieną Nemuno kilpų regioniniame parke (NKRP) vyko spaudos konferencija, kurios metu žiniasklaidos atstovams buvo pristatytas NKRP tvarkymo planas, produkto ženklas, jo turėtojai bei vykdomos edukacinės programos.
Produkto ženklas – tik kokybiškai produkcijai ir paslaugoms
Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Larisa Šaltienė pristatė NKRP produkto ženklą (labai simpatišką paukščiuką), kuriuo žymima ekologiška šio parko teritorijoje pagaminta produkcija ar teikiama paslauga. Jau keli metai, kai Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvairių paslaugų teikėjams ir gamintojams suteikiami produkto ženklai, kurie pirkėjams suteikia informaciją, kad paslauga teikiama šio nacionalinio arba regioninio parko teritorijoje.
Ženklas suteikiamas: žemės ūkio produktų gamintojams; miško, pievų, pelkių, gėlųjų vandenų (gėrybės, kurios nėra specialiai auginamosproduktų gamintojams; amatininkams, užsiimantiems tradiciniais verslais saugomose teritorijose, ir paslaugų teikėjams.
Pati produkto ženklo nauda yra ne komercinė, čia svarbu matomumas, bendradarbiavimas. Paslaugos teikėjas ar produktų gamintojas vartotojus turėtų supažindinti su parko veikla, o NKRP darbuotojai savo lankytojams perduotų žinią apie čia veikiančius savo partnerius. Nauda abipusė – sklaida, matomumas ir bendradarbiavimas reikalinga ir vieniems, ir kitiems.
L. Šaltienė paminėjo, kad šiuo metu yra keturi produkto ženklo naudotojai. Norint juo tapti, reikia pateikti reikalingus dokumentus, deklaracijas ir motyvacinius laiškus.
Produkto ženklą suteikia komisija, į kurią įeina 7 nariai iš Prienų, Birštono ir Alytaus savivaldybių. Komisija susipažįsta su paraiška, tikrina, ar atitinka visus keliamus reikalavimus. Produkto ženklą komisija suteikia produktų gamintojams ir paslaugų teikėjams, kurių veikla nėra žalinga gyvajai gamtai ir kurie deda pastangas mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, taip pat gyvena šioje teritorijoje.
Norintys naudoti Produkto ženklą turi dokumentus pateikti iki vasario mėnesio.
Ženklo naudotojui suteikiama teisė naudoti ženklą rinkodaros tikslais ir išorinėje reklamoje.
L. Šaltienė pasakojo, kad dar tik pradėjus teikti Produkto ženklą, 2014 metais pirmajame posėdyje šis ženklas buvo suteiktas dviem gamintojams ir dviem paslaugų teikėjams.
Vienam iš pirmųjų Produkto ženklas buvo suteiktas žirgynui „Žygiai žirgais“, įsikūrusiam Naravų kaime. Jo šeimininkai ir įkūrėjai Tatjana ir Paulius Šulcai siūlo įvairias pramogas bet kuriuo metų laiku žmonėms, kurie domisi žirgais, nori pakeliauti po mūsų krašto apylinkes, pailsėti nuo kasdienių darbų ir rūpesčių.
Rytis Stankevičius dvivietį bemotorį parasparnį (tandemą) pilotuoja jau keturiolika metų. Taip pat Rytis dalinasi patirtimi ir moko pilotavimo paslapčių visus norinčius skraidyti parasparniu savarankiškai. Pakilus į dangų galima pasižiūrėti į nuostabias Nemuno kilpas iš viršaus, pasigėrėti puikiu kraštovaizdžiu ir patirti nepakartojamų įspūdžių.
Ekologišką ir sveiką produktą – medų, surinktą iš ekologiškų pievų ir miškų, siūlo bitininkas Robertas Pilauskas. Savo produkcija bitininkas dažnai prekiauja Prienų ūkininkų turguje, mugėse. Kas kartą paragavo Roberto bičių medaus, tas susiranda jį ir Nemajūnuose.
Alfonsas Pajaujis jau daugiau 30 metų pina baldus ir įvairius buičiai reikalingus gražius daiktus iš natūralių, čia pat ekologiniame ūkyje užaugintų žilvičių vytelių. Kaip sakoma, kiekvienas daiktas pinamas su didele meile ir atsakomybe, labai kokybiškai ir ilgam naudojimui. Meistras visada garantuoja savo gaminio kokybę.
Be to, kaip paminėjo NKRP direktorė D. Križinauskienė, šiam meistrui dažnai tenka taisyti ne savo pagamintus, bet kitų meistrų daiktus, atvežtus ir iš Lenkijos.
Šiais metais Produkto ženklas buvo suteiktas penktajam nariui – UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Co“., kurių produkcija žinoma visame pasaulyje ir turi senas gamybos tradicijas. Šiandien „Birštono mineraliniai vandenys“ yra moderni įmonė, naudojanti ne tik pažangias technologijas, bet ir griežtus kokybės kontrolės metodus bei siekianti, kad natūralus mineralinis vanduo pasiektų vartotoją lygiai toks pats, kokį vartojo mūsų protėviai, semdami jį iš šaltinio. NKRP direktorė paminėjo, kad Birštono mineraliniai vandenys ruošiasi keisti vandens tarą, padaryti ją dar ekologiškesnę, kad ji bus superkama perdirbimui.
L. Šaltienė pažymėjo, kad Produkto ženklas išduodamas penkeriems metams, tikrinant produkciją ir paslaugas kiekvienais metais. Jeigu produkcija ar paslaugos atitinka visus reikalavimus, sutartis gali būti vėl pratęsiama.
NKRP direktorė pasidžiaugė, kad Produkto ženklas suteikia netiesioginę naudą, nes būna rengiamos bendros talkos, parodos, mugės. O ateityje P. Šulcas žadėjo surengti savo fotografijų parodą.
„Kitais metais dar plėsimės, nes vis daugiau žmonių mus atranda, kitus – mes susirandame ir pasiūlome. Mūsų tikslas nėra kiekybė, bet kokybė, todėl išskirtinio Produkto ženklo vartotojų daug nebus. Jį gaus tik tie, kuriems svarbu švarus, ekologiškas produktas, santykis su gamta (neteršti aplinkos)“, – sakė L. Šaltienė.
NKRP specialistai kalbėjo, kad visi Produkto ženklo turėtojai buvo susitikę, dalijosi mintimis ir patirtimi, džiaugėsi, kad klientai, pasinaudoję jų paslaugomis ir gaminiais, ne tik patys sugrįžta, bet ir atsiveda savo draugus. Tai geriausias įvertinimas kiekvienam paslaugos teikėjui ar produkto gamintojui.
Edukacinės programos ir gamtos pamokos žadina vaikų smalsumą
NKRP vyr. specialistė, kultūrologė Ramutė Milušauskienė pristatė vykdomas edukacines programas.
Gamtos mokykla turi savo programas, į kurias įeina amatai, etnokultūra ir tradicijos. Pasak pranešėjos, vaikai yra labai smalsūs, viskuo domisi, o vėliau savo patirtį ir įspūdžius perduoda draugams, kurie taip pat atkeliauja į Gamtos mokyklą.
Viena iš populiariausių yra edukacija „Pasigamink vaško žvakelę“. Jos metu vaikai sužino apie bites, jų gaminamą duonelę, žiedadulkes, bičių namelius bei žvakių naudojimo tradicijas. Visi pasigamina po suktą vaško žvakelę, kuri daroma senoviniu liejimo būdu.
Kitas visiems labai patinkantis užsiėmimas – „Močiutės keksiukai“. Šios edukacijos metu mokomasi iškepti skanius keksiukus, sužinoti jų atsiradimo istoriją. Iškepti keksiukai skanaujami su žolelių arbata.
Žiemą populiari edukacija „Kūčiukai ir aguonpienis“, kurios metu mokomasi kepti kūčiukus ir daryti aguonpienį.
Velykinė edukacija „Sviestinis Velykų avinėlis“. Tai sena dzūkiška tradicija papuošti Velykų stalą sviestiniu avinėliu.
Edukacijoje „Ar viską žinai apie arbatą“ supažindinama su arbatų rūšimis ir paruošimo būdais, vaistiniais augalais. Edukacijos dalyviai iš esamų vaistažolių susirenka savo Laimės arbatą. R. Milušauskienė pastebėjo, kad edukacijose dalyvauja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, kurie nori daugiau išmokti ir sužinoti apie mūsų tradicijas ir papročius.
Nepaprastai vaikai mėgsta gamtos pamokas, kuriose daug sužino apie mus supantį pasaulį, augalus, paukštelius ir gyvūnėlius. Daugeliui patinka gamtos pamoka Velniabliūdžio pelkėje, taip pat pamokos „Kur gyvena ežiukas“, „Ar viską žinai apie drugelius“, „Požeminis Nemuno kilpų regioninio parko vanduo“, žygis su užduotimis ir orientaciniais aprašymais „Ką sutikai Žvėrinčiaus miške“.
Daugelio pamėgtos gamtos pamokos „Spygliuočių įvairovė Birštone“, „Kas kuo gieda“, „Nemuno kilpų regioninio parko vertybės“, kurios praturtina ypatingomis žiniomis. Po šių pamokų mokiniams pasakojama apie NKRP ir jame vykdomą veiklą, kultūros ir gamtos vertybes. Tokių gamtos pamokų pabaigoje kiekvienas gali nusispalvinti medinį paukštelį, o mokantys piešti – savo piešiniu papuošti kuriamą Gamtos knygą.
NKRP vyr. specialistė Rosita Dargienė pastebėjo, kad saugomų teritorijų darbuotojų tikslas – ne tik viską saugoti, bet tai, kas vyksta gamtoje, parodyti gyvai, natūraliai ir kartu visiems pasidžiaugti. Vaikai, pasak NKRP direktorės D. Križinauskienės, turėtų žinoti, kad yra gamtos bioįvairovės dalis.
NKRP tvarkymo planas – pagrindinis veiklos dokumentas
NKRP direktorė D. Križinauskienė pristatė šių metų vasario 16 d. patvirtintą Nemuno kilpų regioninio parko planavimo (ribų ir tvarkymo planų) schemą. Pirmoji Nemuno kilpų regioninio parko schema buvo patvirtinta 1997 metais. Teritorijų planavimo dokumentai galioja 10 metų, o paskui jie papildomi, taisomi, kol pagaliau parengiami nauji dokumentai.
Regioniniame parke pagal jam keliamus reikalavimus, gamtos ir kultūros vertybių pobūdį, rekreacinio bei ūkinio naudojimo galimybes ir gyvenviečių tinklo ypatumus nustatomos funkcinio prioriteto zonos.
Konservacinio prioriteto zoną sudaro: Punios šilo gamtinis rezervatas,
Prienų šilo, Punios, Verknės, Kalvių, Naravų kaimo, Siponių kaimo ir Nemajūnų kraštovaizdžio draustiniai, Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis, Drubengio ir Degsnės botaniniai draustiniai, Didžiųjų Nemuno kilpų, Ošvenčios ir Vizdijos hidrografiniai draustiniai, Škėvonių ir Daukantų geomorfologiniai draustiniai,Tartoko telmologinis draustinis, Pelekonių archeologinis draustinis ir Birštono urbanistinis draustinis.
Kaip ir anksčiau, rezervatuose jokia veikla nevykdoma, ekskursijos nevedamos. NKRP yra tik Punios šilo gamtinis rezervatas.
Draustinių yra 5 rūšių: kraštovaizdžio, hidrologiniai, archeologiniai, urbanistiniai, geomorfologiniai. Pagrindinis draustinių tikslas ir esmė – išlaikyti didžiųjų Nemuno kilpų gamtinės ekosistemos stabilumą, išsaugoti biologinę įvairovę, atkurti gamtinius kompleksus ir kraštovaizdžio fragmentus.
D. Križinauskienė spaudos atstovus supažindino su pagrindiniais ir esminiais NKRP tvarkymo dokumentais, saugomomis teritorijomis, aiškino, kur ir kokia veikla gali būti vykdoma nepažeidžiant įstatymų. Iš tikrųjų nauji dokumentai įnešė daugiau aiškumo ir suteikė didesnę galimybę žmonėms saugomose teritorijose kurti sodybas.
„Nors turime naują planą ir naują schemą, tačiau esminiai dalykai nesikeičia, dirbame pagal NKRP tvarkymo planą“, – sakė direktorė.
Pasak D. Križinauskienės, šis planas gali būti peržiūrimas ir atnaujinamas kas 10 metų. Tačiau jeigu atsiranda poreikis, galima atnaujinti dalimis. Toks poreikis buvo atsiradęs dėl Pociūnų aerodromo prieigų, kai pritrūko vietos infrastruktūrai įrengti.
Pagal naujus reglamentus ūkininkams nėra sudėtinga kurti sodybas savo turimoje žemėje. Tik nenumatyta galimybė pakeisti žemės gabaliukų paskirties, skaidyti sklypų. NKRP reglamente nurodoma, kad draustiniuose negalima statyti ūkininkų sodybos, o tik gyvenamuosius namus.
Patikslinus NKRP planą, šiek tiek sumažėjo parko teritorija, nes parko planas buvo suskaitmenintas (suvestas į skaitmeninę sistemą) be to, pora sodybų Pelekonių kaime buvo išbrauktos iš saugomos teritorijos. Pasak direktorės, turi būti aišku, kur parko ribos, nes čia ribojama tarša, tiek įprasta, tiek vizualinė. Apsauginėje zonoje nedraudžiama niekas, išskyrus taršą.
Paklausus, ar šis naujas NKRP tvarkymo planas yra geras, direktorė sakė, kad tobulų planų nebūna, tačiau planas visada turi būti keičiamas pagal poreikius.
Buvo kalbama ir apie tai, ko pageidauja Prienų ir Birštono savivaldybės, kokių jos turi planų ir kaip jie derinami su saugomų teritorijų reglamentu.
Direktorė pažymėjo, kad dabar uždegta žalia šviesa Birštono plėtrai, derinami kurorto plėtros specialusis ir gyvenvietės plėtros planai.
Žiniasklaidos atstovus domino, kada ir kaip bus tvarkomas kelias (tiltelis) per Velniabliūdžio pelkę kapinių link.
„2014–2020 m. programoje esame įrašę Velniabliūdžio problemą, bet galutinio patvirtinimo negavome. Tiltelio statybai turėtų būti pridėta 15 proc. iš biudžeto. Iš Saugomų teritorijų fondo numatyta gauti lėšų lyno keliui, apžvalgos bokštui, geomorfologiniam takui įrengti bei Vytauto kalnui tvarkyti. Šio kalno viršuje numatyta pastatyti dengtą apžvalgos aikštelę. Jau pateikti dokumentai Saugomų teritorijų tarnybai ir iki rudens turėtų būti pasirašyti“, – pasakojo direktorė.
Po šio susitikimo su NKRP darbuotojais, susipažinus su jų turimais planais ir tvarkymo schemomis, susidarė įspūdis, kad norint ką nors daugiau nuveikti, savivaldybės pačios turi rodyti didesnę iniciatyvą, o ne sakyti, kad neleidžia Saugomų teritorijų įstatymas arba visai neatsiliepti į kvietimą bendradarbiauti. Kaip pažymėjo D. Križinauskienė, geriausiai palaikomi ryšiai ir vyksta abipusis bendravimas su Birštono ir Alytaus savivaldybėmis. O juk per saugomų teritorijų projektus nemažai galima gauti ir lėšų, kurios reikalingos infrastruktūrai gerinti. Taigi naujas planas ir schemos yra, reikia tik iniciatyvos.
