home Vertybių užuovėja „PILNATVĖS DĖMENYS“. Grafų Pacų didybės likučiai Jiezne

„PILNATVĖS DĖMENYS“. Grafų Pacų didybės likučiai Jiezne

Prieš keletą metų teko lankytis pas jieznietį Vytautą Gusą, kuris yra įsigijęs grafų Pacų buvusią karietinę ir po truputėlį ją restauruoja. Dabar jau darbai pasistūmėjo į priekį – namuose šilta ir jauku, juos puošia senoviški paveikslai, baldai ir kitokia atributika. Ruošiamasi atlikti antro aukšto stogo rekonstrukciją. Pats Vytautas, užkalbintas istorinėmis temomis, gali šnekėti ir šnekėti, nukeldamas į tolimiausius praėjusių amžių laikotarpius. Apie viską pasakoja taip įtikinamai, lyg pats būtų išgyvenęs karus, gaisrus, išdavystes. Tikrovėje mūsų amžiaus žmonės grafų Pacų rūmų didingumą ir grožį gali nebent įsivaizduoti, paskaitę istorinius dokumentus, enciklopedijas ar kitus leidinius apie mūsų protėvių praeitį. Juk dabar yra likusios tik graudžios liekanos, nesidominčiam žmogui mažai ką sakančios. Vytauto pasakojimuose rūmai atgyja su visa savo didybe, buvusiais 365 langais ir net 52 durimis, su visais buvusiais herbais ir papuošimais, masyviais baldais, veidrodžiais, paauksuotomis krosnimis, inkrustuotais parketais, salėmis ir freskomis, židiniais... Kad tokių grožybių ten būta, liudija ir atliekami tyrinėjimai netoli buvusiame rūmų ansamblio pastate, kuriame kurį laiką buvo internatas. Kaip pasakoja Vytautas, likusios galerijos rūsiuose rado 4 lygių grindis, kurios pasak archeologų, gali būti XVII amžiaus. Pacų giminės atstovai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje užėmė labai aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Griūvant Abiejų Tautų Respublikai, Pacai dalyvavo sukilimuose, dėl ko caro valdžia galutinai atėmė iš jų Jiezno rūmus bei visus turėtus dvarus ir turtus. V. Gusas puikiai žino Pacų giminės istoriją, žino, kas su kuo ir kodėl buvo susituokę ar dalyvavo didžiojoje politikoje. Sprendžiant iš senoviniame žemėlapyje išdėstytų Jiezno miestelio svarbiausių objektų, matoma, kad buvo 4 pagrindinės kryptys arba vadinamieji rėžiai. Pasak Vytauto, buvo matuojama 39–40 metrų rėžiais, o tokie matavimai vyko 1581 metais. Gedimino gatvė, atsiremianti į Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią, nutiesta toje vietoje, kur kažkada buvusi viena iš ašinių miestelio statybos architektūrinių linijų, atsiradusių grafams Pacams plečiant Jiezno miestelį. Vytauto Guso manymu, atkastasis grindinys Gedimino gatvėje gali būti viena pagrindinių gatvių, besitęsusių apie 1 kilometrą link bažnyčios, per dabartinį gimnazijos stadioną. Antroji – nuo Margio dvaro per Strazdiškes, Jiezno dvarą iki karčemos, kur dabar įsikūręs Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, o trečioji atsišakojo nuo Vilniaus trakto ir ėjo per Kalvius, Žiežmarius, link pagrindinių rūmų bokšto. Pasak besidominčio Pacų gyvenimo istorija V. Guso, pastaroji architektūrinė ašinė gatvė (linija) prie kapinių pasisuka link bažnyčios. Jo manymu, tai atsitiko dėl to, kad 1765 metais buvo išleistas nurodymas kapines iškelti toliau nuo bažnyčių, ir tai pakoregavo turėjusios būti tiesios gatvės kryptį. Ketvirtoji iš ašinių linijų buvusi nutiesta Gardino kryptimi ir atsiremia į karčemą. V. Gusas pasakoja, kaip simetriškai viskas buvo suplanuota – nuo rūmų buvo 120 metrų iki ežero, tiek pat iki bažnyčios, iki turgaus aikštės ir karčiamos. Jiezno gatvės galėjo būti išgrįstos XVII a. pabaigoje. Kaip pastebėjo V. Gusas, atlikdamas savus stebėjimus ir tyrinėjimus, miestelio grindinys – rieduliai, apvalūs akmenys. Buvusių grafų rūmų ansamblio pastatų pamatų yra dar išlikusių daug. Pagal mūrinimo techniką nustatyta, kad tai XVI amžiaus darbas. Juk pirmuosius dvarus Jiezne pastatė Holovčinskis 1507 metais, vėliau jie atiteko karaliui Žygimantui Senajam, o Pacai įsikūrė šiek tiek vėliau, apie 1633 metus. Dokumentai byloja, kad nuo 1633 metų Jiezną valdė didikai Pacai, čia buvo jų giminės rezidencija. Pasak rašytinių šaltinių, prie Jiezno ežero ištaikingus rūmus 1643 metais pastatydino Steponas Kristupas Pacas, kuris pastatė ir pirmąją katalikų bažnyčią. Ją 1670 metais pašventino vyskupas Kazimieras Pacas. Vėliau, 1770 metais, ji buvo padidinta ir išpuošta, po didžiuoju altoriumi įrengta kripta. Grafų Pacų pėdsakai tiek Lietuvos, tiek Jiezno miestelyje yra ryškūs ir byloja apie nepaprastai turtingus ir mėgusius prabangą didikus. Tačiau mažai kalbama apie tai, kokie tai buvo žmonės, kodėl gražiuosius rūmus ir jų šeimininkus ištiko toks likimas – garsi giminė išnyko, rūmai – irgi. Neseniai į rankas pakliuvo J. Laurinavičiaus knygelė „Nelaimingieji rūmai“, kurioje pateikiami keturi pasakojimai, susiję su Jiezno Pacų rūmais. „Ligi šių dienų Jiezne ir jo apylinkėse pasakojamos šiurpios istorijos apie Pacų rūmų statybą, apie šių rūmų likimą. Pacai buvo neapsakomai turtingi, tačiau kai kurie jų giminių atstovai buvo itin godūs, nuožmūs, žiaurūs. Auksas, turtai valdė jų mintis ir širdis. Prabangos siekė pamindami žmogiškumą...(...). Dažnai nedora viešpatavo visuose rūmuose ir tada, kai jie perėjo į kitų savininkų – Penčkovskių, Kvintų – rankas. Iš kartos į kartą jiezniečiai perduoda pasakojimus, kad Pacų rūmus į nebūtį nugramzdino nuskriaustų žmonių prakeikimas. Nekalta kančia neišnyksta be pėdsakų“. Vytautas Gusas atkakliai tyrinėja ir domisi Pacų palikimu arba tuo, kas liko iš jų didybės. Restauruojamoje buvusioje karietinėje, o kartu ir jo gyvenamosiose patalpose galima pamatyti įvairių senovinių daiktų, fotografijų, o taip pat ir Pacų rūmų maketą. Pasakojimai sklando įvairūs, bet kas jau dabar bepatikrins faktus – vieni apaugo įvairiais gandais ir pramanais bei istorijomis, kiti išnyko be pėdsakų. Tačiau yra viena, visiems žinoma tiesa – tokie žmonės buvo ir gyveno, turėjo didelę reikšmę ir įtaką šiam kraštui. Gal ateityje prie istorinių tyrinėjimų prisidės ir vieną iš Pacų rūmų ansamblio pastatų įsigijęs verslininkas. Kol kas V. Gusas, padedamas sūnaus, bando įminti garsiųjų didikų ir jų palikuonių gyvenimo mįsles. Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close