home Mokslas Lietuvoje atliekami unikalūs tyrimai, padėsiantys kurti naujos kartos vaistus

Lietuvoje atliekami unikalūs tyrimai, padėsiantys kurti naujos kartos vaistus

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai rado būdą, kaip ištirti labai mažų bio-molekulių tarpusavio sąveiką.Tai pavyko sužinoti pritaikius spektrinės elipsometrijos metodą, kuris naudojamas tiriant itin sudėtingas struktūras. Gauta informacija gali tapti svarbiu proveržiu naujų prailginto veikimo vaistų kūrime ir atverti naujas galimybes kitoms mokslo sritims.

 Baltymai

Šie tyrimai – puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Atliekant tyrimus buvo bendradarbiaujama su biotechnologijų įmone „Profarma“. Įmonė yra sukūrusi ir tebevysto technologiją ProMer™, kuri leidžia pailginti biologinių farmacinių preparatų veikimo trukmę ir padidinti jų terapinį efektyvumą, taip pat kuria biologinius ir generinius vaistus oftalmologijos, onkologijos ir ginekologijos susirgimams gydyti. Siekiant įvertinti šių vaistų savybes ir poveikį, FTMC mokslininkai buvo pakviesti atlikti tyrimus.

Pritaikius fundamentines žinias ir spektrinės elipsometrijos metodą, buvo ištirta nežymėtų baltymų tarpusavio sąveika. Spektrinės elipsometrijos metodas pasižymi itin dideliu jautrumu skirtingų terpių fazių sąlyčiui bei plačiomis analizės galimybėmis. Elipsometrija – tai medžiagos optinių parametrų matavimo metodas. Jis taikomas tiriant sudėtingas struktūras – daugiasluoksnius darinius, sandūros, paviršių nelygumus, korėtumą, sluoksnių optines, fizines ir net chemines savybes.

Gaminant biotechnologinius vaistus labai svarbus yra baltymo dydis. Jei baltymas per mažas – jis greitai pašalinamas iš organizmo ir vaistų poveikis yra trumpalaikis. Atliekant tyrimus pavyko sulieti du baltymus padvigubinant baltymo masę ir išsiaiškinti, kaip jie sąveikauja su savo receptoriumi (molekule, kuri prisijungia baltymą ir taip priima signalą). „Spektrinės elipsometrijos metodo tyrimai leido išsiaiškinti, kaip ir kokiu greičiu baltymai jungiasi prie savo receptoriaus. Pasaulyje dar niekas nėra to nustatęs, mes tą padarėme pirmieji. Mums pavyko išsiaiškinti, kokio ilgio jungties tarp dviejų baltymų reikia, kad jie efektyviai susijungtų su receptoriumi“, – tyrimo subtilybes atskleidžia FTMC Bio-nanotechnologijų laboratorijos mokslininkas dr. Arūnas Stirkė.

Mokslininkai teigia, kad prailgintas vaistų veikimas ir sumažintas jų kenksmingas poveikis sveikatai yra itin svarbios savybės kuriant vaistus nuo vėžio, gaminant alternatyvius preparatus chemoterapijai, ar kuriant prailgintu veikimu pasižyminčius baltymus oftalmologijai.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos bei modernios pramonės programos. FTMC dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 268 mokslų daktarai, daugiau nei 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 64 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 300 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close