Ūkininkams labiausiai trūksta vienybės

Balandžio 8 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre į ataskaitinį susirinkimą rinkosi Prienų ir Birštono krašto ūkininkai. Renginyje dalyvavo Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius, Prienų savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, konsultavimo biuro specialistė Rita Ramanauskienė, Lietuvos pienininkų sąjungos pirmininkas Jonas Vilionis.

 IMG_9850

Su šventėmis ir pavasariu žemdirbius pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius.

Kadangi dėl atšilusių orų daugelis ūkininkų nesuskubo į susirinkimą, tad kilo abejonių, ar ataskaitinis susirinkimas bus teisėtas. Tačiau žmonės pamažėle rinkosi, ir susirinkimas įvyko.

Ataskaitoje LŪS Prienų skyriaus pirmininkas pristatė bendrą žemės ūkio situaciją, Prienų ir Birštono krašto ūkininkų sąjungos veiklą ir, kaip sakė, kryptį, kuria einame.

Kaip pažymėjo M. Butkevičius, ūkiai stambėja, tačiau smulkiųjų ūkininkų sąskaita. „Skaudu, kad nyksta mažesni ūkiai, kuriuose gali dirbti ir užsidirbti jaunesnės kartos žmonės“ – kalbėjo pirmininkas.

Prienų ir Birštono krašto stambieji ūkininkai labiau plėtoja augalininkystę, didina pasėlių plotus. Mažesni ir vidutiniai ūkiai – mišrūs, jų savininkai augina pašarinius javus ir gyvulius. Tačiau džiugių žinių nedaug – melžiamų karvių mažėja tiek Prienų, tiek Birštono savivaldybės ūkiuose. Nemažai įtakos turėjo ir pieno kainų kritimas nuo rugpjūčio mėnesio, kai Rusija pradėjo nesupirkti pieno ir mėsos. Naujas rinkas atrasti ne taip paprasta.

 

Reikia visiems kalbėtis ir susitarti

Prienų ir Birštono savivaldybėse yra per 3000 ūkininkų, tačiau Ūkininkų sąjungai priklauso tik 83. M. Butkevičius pastebėjo, kad ūkininkai prisimena Ūkininkų sąjungą tik tada, kai reikia kokios nors paramos, tačiau tapti jos nariais nenori. „Matyt, kažko nepadarom“, – prisipažino pirmininkas. Gal ūkininkams kliudo tai, kad jie viskuo abejoja ir nepasitiki, nesivienija, o dirba kiekvienas sau? Matyt, tai lemia ir kitas bėdas – stringa kooperacija, nėra bendrų tikslų.Kaime gyvenantys jaunesni žmonės mano, kad lengviau paprašyti pašalpos ar išvykti į užsienį, negu darbuotis savo šalies žemės ūkyje. „Jeigu jauna šeima turi žemės ir gyvulių, suteikim jiems galimybę dirbti, padėkim jiems“, – sakė M. Butkevičius.

Jis kalbėjo ir apie tai, koks Lietuvoje formuojamas žemės ūkis, kokiu keliu turime eiti, kad galėtume išgyventi, kad galėtume dirbti. Ūkių stambėjimas nieko gero nežada mažų ūkių šeimininkams. Juk visi žinome, ką reiškia stambus ryklys… Anot pirmininko, reikia paskaičiuoti, kiek ir ko gaminame, kalbėtis ne tik apie pieno, bet ir mėsos kainas. Ypatinga padėtis susidarė gyvulininkystės sektoriuje, kadangi mažai užauginame mėsinių galvijų, nes veršeliai superkami ir išvežami. Per parą mes pagaminame 80 tonų pieno, o kiek į šalį įvežama? Reikia derėtis ir kalbėtis su supirkėjais ir perdirbėjais. Kol nebus rasta bendrų interesų ir sąlyčio taškų, rezultatų tikėtis neverta.

Pasak M. Butkevičiaus, didžiulis stabdis yra tai, kad ūkininkai nesivienija, nekuria kooperatyvų, o be jų – niekur nenueisi. Reikia valdyti informacijos srautą rajone, tam turėti ir atitinkamą finansavimą, tačiau kol kas to nėra, nes ir savivaldybė žemės ūkiui neskiria pakankamai dėmesio.

Po M. Butkevičiaus pranešimo finansinę ataskaitą pateikė revizijos komisijos pirmininkė Rita Ramanauskienė. Ji pažymėjo, kad visos piniginės lėšos yra apskaitomos tvarkingai, nusiskundimų negauta ir pažeidimų nenustatyta.

Apie padėtį pieno sektoriuje mintimis pasidalijo Lietuvos pienininkų sąjungos vadovas Jonas Vilionis.

 

Pieno sektoriaus situacija

J. Vilionis pastebėjo, kad padėtis pieno sektoriuje blogėja, žaliavinio pieno supirkimo kainos vis smunka žemyn. „Neseniai grįžau iš Briuselio. Ten kalbėjome, diskutavome ir mitingavome. Nežinau, kaip bus, laukiame, kada padėtis pagerės. Gavome šiokias tokias išmokas, kompensacijas. Ūkininkams už pieną moka mažai, didesnę dalį pieno perdirbėjai įsiveža iš kaimyninių šalių. Taigi, pirkdami latvišką ar lenkišką produkciją, remiame tos šalies žemdirbius. O mūsų gaminamą pieną „valdo“ 6 perdirbėjai ir tiek pat prekybininkų“, – teigė J. Vilionis. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos pieno gamintojų asociacija tapo Tarptautinės pieno tarybos nare ir turės daugiau teisių. J. Vilionis vėl priminė, kad šiuo metu didžioji pieno kainos dalis atitenka perdirbėjams ir prekybininkams, o mažiausia – pieno gamintojams. Anot J. Vilionio, pienininkai, tikėdamiesi dar šiokių tokių pokyčių, žada susitikti su premjeru, žemės ūkio ministre ir netgi pačia prezidente.

 

Reikia pritraukti daugiau narių

Seimo narys Vytautas Kamblevičius pastebėjo, kad dar yra šiokia tokia perspektyva. „Tik liūdna, kad rajono vadovai su žemdirbiais neranda bendros kalbos. Gal dabar, kai pasikeis meras, bus rimčiau žiūrima į žemės ūkį, juk naujasis meras ir pats yra ūkininkas, tad puikiai žino visas problemas“, – sakė Seimo narys.

V. Kamblevičiaus nuomone, ūkininkams reikėtų būti vieningesniems, jungtis į Ūkininkų sąjungą, stiprėti ir būti svaria jėga. O kol kiekvienas žiūrės tik savo reikalų, vargu ar bus pasiekta didesnių bendrų rezultatų.

 

V. Kamblevičius išrinktas Ūkininkų sąjungos garbės nariu

Susirinkimo dalyviai pasiūlė V. Kamblevičių, kaip žemės ūkio specialistą, Seimo kaimo reikalų komiteto narį, išrinkti Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus garbės nariu. Dauguma narių pritarus, V. Kamblevičius buvo paskelbtas garbės nariu. Jis bus kviečiamas dalyvauti susirinkimuose bei kalbėti ir padėti spręsti reikalus Seime.

 

Išsirinko naują tarybą

Prienų ūkininkų sąjungos visuotinis susirinkimas patvirtino tarybą, į kurią įeina 9 nariai. M. Butkevičius vėl išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininku.

1. Martynas Butkevičius (pirmininkas)

2. Jonas Gradeckas

3. Rolandas Aleksandravičius

4. Ovidijus Drūlia

5. Gita Astrauskienė

6. Jonas Vilionis

7. Ričardas Pažėra

8. Rita Kazlauskienė

9. Darius Steponkevičius

 

Susirinkime buvo svarstomi ir naujų narių pareiškimai bei kai kurių narių pašalinimas iš Ūkininkų sąjungos. Taip pat buvo svarstomas ir stambaus ūkininko Vidmanto Rasimo pasitraukimas iš Ūkininkų sąjungos. Kadangi pats V. Rasimas susirinkime nedalyvavo, tarybos narys Jonas Gradeckas įpareigotas su juo pasikalbėti ir pasiaiškinti galimo pasitraukimo priežastis.

 

Priimta rezoliucija

Susirinkimas priėmė rezoliuciją, kurią perskaitė Saulena Krūvelienė. Rezoliucijoje siūloma žemės ūkį pripažinti prioritetine Prienų rajono sritimi, o Kaimo rėmimo lėšas skirstyti pagal Ūkininkų sąjungos sudarytas programas, t. y. gaisro ar kitos nelaimės atveju. Vienas iš svarbesnių akcentų, sulaukęs diskusijų, buvo pageidavimas išasfaltuoti kelią Klebiškis–Juodbūdis–Veiveriai (iki Kauno rajono ribos). Ir prašyti merą imtis priemonių šiam pageidavimui įgyvendinti.

 

Prisistatė žemės ūkį aptarnaujančios įmonės

Apie savo veiklą ir teikiamas paslaugas kalbėjo AB „Lytagros“ įmonių grupės komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas, „Biovela group“ atstovas bei įmonės FIN GLASS, aptarnaujančios traktorius, kombainus ir žemės ūkio techniką aprūpinančios stiklais, atstovas.

Po oficialiosios dalies ūkininkai su savo partneriais ir kolegomis galėjo pabendrauti neformalioje aplinkoje, užduoti rūpimus klausimus ir gauti atsakymus.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close