Tekėk, vandenėli tyras
Balbieriškis – mažas miestelis, tačiau garsėja savo grožiu. Daugelis pravažiuojančiųjų sustoja pasigrožėti miestelio apylinkėmis. Nuo atodangos atsiveria Nemunas, lėtai savo vandenis plukdantis į Baltijos jūrą. Jo laukia tolima kelionė, tad neskuba, oriai į savo glėbį priima Peršėkę, nedidelį upelį, kuris džiugina Balbieriškio apylinkių gyventojus.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai surengė ekologinį žygį Peršėkės pakrantėmis. Jo metu stebėjo rudens požymius parke, pokyčius supančioje aplinkoje, atliko vizualų Peršėkės vandens ir pakrančių užterštumo šiukšlėmis tyrimą.
Peršėkė teka pro Balbieriškio parką. Teka ramiai, tarsi norėdama geriau pamatyti ir įsiminti parko grožį, pastebėti rudens požymius. Jaunieji miško bičiuliai, keliaudami upės pakrante ir stebėdami vandens paviršių bei pakrantes, nustatė, kad vanduo jokio nemalonaus kvapo neskleidžia, naftos produktų plėvelės ir dėmių nesimato. Labiau užterštos upės pakrantės ir parkas. Rasta plastmasinių, stiklinių butelių, polietileninių maišelių, maišelių nuo traškučių. Vaikų manymu, didžiausi teršėjai yra žvejai ir poilsiautojai. Parkas nuo šiukšlių kenčia ir tradicinės Balbieriškio šventės metu. Dar vaikai yra matę, kad Peršėkėje žmonės plauna automobilius, skalbia, girdo gyvulius, yra pastebėję, kad upėje galima aptikti padangų, kitų žmonėms jau nereikalingų daiktų.
Miško bičiuliai mąstė, kad vanduo reikalingas žmonėms, gyvūnams, žuvims, ir ne bet koks, o švarus. Taigi kiekvienas esame atsakingas, kad mažų upelių ir didelių upių vanduo nebūtų teršiamas. Mokiniai, norėdami, kad parkas ir upės pakrantės būtų švaresnės ir gražesnės, noriai rinko šiukšles ir džiaugėsi galėdami konkrečiu darbu prisidėti prie aplinkos gražinimo.
Vaikai stebėjo ir rudens požymius parke. Ruduo dosniausiai spalvomis apdovanojo klevus, prisilietė ir prie liepų, šermukšnių, ąžuolo. Rudeniui stengiasi nepasiduoti tik maumedis, vienas išdidžiai augantis netoli Peršėkės. Vykusioje viktorinoje vaikai turėjo atsakyti į klausimus, reikalavusius jų pastabumo žygio metu.
Džiugu, kad kartu su vaikais ekologiniame žygyje dalyvavo tėveliai, seneliai, sesutės, broliukai ir netgi augintiniai. Skanūs buvo pietūs gamtoje, o žaidimams su lankais, kamuoliais, skraidančiomis lėkštėmis, kamuoliuku-šokliuku, atrodė, nebus galo. Juk atlikus gerą darbą, galima ir atsipūsti. Oras buvo nuostabus. Saulė jauniesiems miško bičiuliams negailėjo savo spindulių. Ji tarsi norėjo padėkoti mokiniams už jų norą geriau pažinti gimtąją vietovę, pastebėti gamtos grožį, stebėti ir tyrinėti gamtos reiškinius. Juk gamta – sudėtingas tinklas, kuriame viskas tarpusavyje susiję. Kad šio tinklo neišardytume, turime mokėti elgtis gamtoje. Žygis padėjo ugdyti mokinių vertybines nuostatas, stiprinti mokyklos ir tėvų bendradarbiavimą.
Irena Petraškienė,
Balbieriškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė, jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovė
