Kraštotyrinis-leidybinis projektas„Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918–1940“

Mūsų projektas įsibėgėja. Jis yra vertybinis, ilgalaikis, atskiromis dalimis skiriamas mūsų valstybės šimtmečio atminčiai. Sveikinsime kiekvieną mūsų krašto žmogų, kiekvieną verslininką, savivaldybės tarnautoją, kuris ištikimai parems mūsų projektą tiek pateikiama medžiaga, tiek finansine parama.

Manome, kad požiūris į mūsų projektą atskleis tikrąjį patriotizmą, pilietiškumą, tikrąją žmogiškąją atsakomybę, kuri nėra susijusi su pilkais fragmentiškais, trumpalaikiais ir siaurais interesais. Pirmiau jau įvertinkim tuos mūsų senelius, prosenelius, kurie krito už Lietuvos laisvę, ją saugojo. Na, o mus, dabartinius gyvuosius, irgi tinkamai įvertins istorija ir surašys tada, kai mes iš čia išeisim… Atrodom juokingi, kai patys save susirašinėjam, tarsi nepasitikėdami ateinančiomis kartomis, ne mažiau rūpestingesnėmis ir išmintingesnėmis nei mes.

Mūsų nagrinėjamą temą nusprendėme praplėsti ir 1918-ųjų įvykiais, nes šiais metais buvo daug dar nežinomų krašto savanorių, neapdovanotų jokiais medaliais ar ordinais, bet atlikusių svarbią pareigą dėl laisvės kovojančiai Tėvynei.

Labai džiaugiamės, kad į projektą įsitraukė nemažai krašto žmonių. Ypač vertingą medžiagą su 7 nuotraukomis atsiuntė Vitas Rimantas Sidaravičius. Šis mūsų krašto šviesuolis yra II pėstininkų pulko kareivio Motiejaus Sidaravičiaus (1915–2014), atlikusio karinę tarnybą 1938–1940 m., vienintelis sūnus. Istoriniais dokumentais papildę nuotraukas ir sūnaus aprašymą šią įdomią medžiagą publikuosime ir laikraštyje. Išlaužiškė mokytoja Lina Knašienė atsiuntė moksliniam tyrimui vienuolika nuotraukų, kuriose užfiksuotas Prienų valsčiaus Sprindiškių kaime 1912 m. gimęs Juozas Visockis, 1933–1935 m. tarnavęs Marijampolėje 9-ame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulke.

Manome, kad remiantis archyviniais dokumentais pavyks šias nuotraukas„prakalbinti“. Apie Alekso Klinavičiaus, gimusio 1904 m. Jiezno valsčiaus Niskadvorčių kaime karinę tarnybą Marijampolėje, jau minėtame pulke, liudija jieznietės istorijos mokytojos Nijolės Aleškevičienės atsiųstos septynios karinės tarnybos ir gyvenimo nuotraukos. Dar 11 krašto istorijos entuziastų iš Kašonių, Strazdiškių, Uosos kaimo, Pikelionių, Marginių kaimo atsiuntė po vieną nuotrauką. Su jais susitarėme, kad gal dar jiems pavyks nuotraukas aprašyti. O „Gyvenime“ jau buvo spausdinamas išsamus ir turiningas kito krašto šviesuolio Antano Krūvelio straipsnis.

                  Nuotraukose – krašto karžygiai 1918–1920 m.

Žinomas žurnalistas, savanorių Vyčiaus kryžio kavalierių, karinių ir valstybinių apdovanojimų tyrinėtojas, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Vilius Kavaliauskas yra 2008–2014 m.

išleidęs šešis fundamentalaus darbo „Lietuvos karžygiai. Vyčio kryžiaus kavalieriai 1918–1940 m.“ tomus. Kiekvienas tomas turi apie 800 puslapių, kuriuose gausu senų ir vertingų nuotraukų, kuriose įamžinti savanoriai, jų kovos ir gyvenimas, apdovanojimai. Dėl labai brangių leidybos kaštų daugiatomis ledinys išleistas nedideliu tiražu, jį gavo savanorių giminės. Šį leidinį fonduose turi net ne visos bibliotekos, dar sunkiau jis prieinamas paprastam skaitytojui. Pasakodami apie mūsų krašto karžygius pasinaudosime Viliaus Kavaliausko tyrinėjimais, pateiksime jų nuorodas. Drįstame tvirtinti, kad ši medžiaga mūsų krašte yra mažai žinoma arba visai nežinoma, retai panaudojama tiek mokyklose per istorijos pamokas, tiek bendruomenių renginiuose. Galbūt mūsų projekte sužinosime naujos informacijos, naujų įžvalgų ir jomis praturtinsime jau sukauptą informaciją.

Be pažinties su mūsų karžygiais nesuprastume ir šauktinių tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Mūsų kraštas garsus 61 savanoriu, įvertintu aukščiausiu kario šlovės apdovanojimu –Vyčio kryžiumi.

Jiezno krašto savanoriai

Daugiausiai savanorių,Vyčio kryžiaus kavalierių yra kilę iš Jiezno krašto:

1. Juozas Beržinskas (1897-1983), palaidotas senosiose Jiezno kapinėse, šeimos kape (Vilius Kavaliauskas. Lietuvos karžygiai.Vyties kryžiaus kavalieriai 1918–1940 m., V., 2008, t. 1, p. 347–350. Toliau –Vilius Kavaliauskas).

2. Jiezne gimęs Jonas Budavičius (1896–nuo 1926 m. gyveno ir mirė Brazilijoje (Ten pat, p.445–446).

3. Liciškėnų kaime gimęs Petras Daunoras (1893–1924), palaidotas Daunorų šeimos kape, senosiose Jiezno kapinėse (Ten pat, p. 650–652). Viliaus Kavaliausko išsamų mokslinį tyrimą papildome naujais istoriniais faktais. Nuo 1920 m. vasario iki 1920 m. birželio, kada Petras Daunoras buvo išleistas į atsargą, jis tarnavo Jiezno milicijoje.1920 m. balandžio 3 dieną Petras Daunoras kreipėsi į Alytaus apskrities milicijos vadą, kad„suteiktų jam tarnystė nuovadoj, jeigu būtų vakansas,bet nors vyresniu milicininku“ (LCVA, f. 399, ap. 6, b. 143, p. 35). Milicijoje jis tarnavo nuo balandžio 15 d. iki birželio 30 d. Savo ištikimybei Lietuvos valstybei įrodyti jis pateikia kelis dokumentus, tarp jų ir 2 pėstininkų pulko adjutanto Skorupsko ir kapitono Švankaus raštus, kad „kulkosvaidžių kuopos vyresnysis puskarininkis Daunoras Petras yra atsižymėjęs mūšiuose su didžiumiečiais ir yra apdovanotas kryžiumi „Už Tėvynę“ (Ten pat, p.36).

4. Nuo eilinio kario iki pulkininko tarnybos kelią nuėjęs jieznietis Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885–1964, mirė Kolumbijoje). Šiais metais minėsime 130-ąsias gimimo metines (Vilius Kavaliauskas, t. 2, V., 2009, p. 218–220).

5. Jieznietis Stasys Jakimavičius (1898–1953), palaidotas šeimos kape, senosiose Jiezno kapinėse.

6. Paverknietis Jonas Knyšius (1897–1946). Kapas1958 m. nebuvo iškeltas iš senųjų Kauno karmelitų kapinių (Ten pat, t. 3, V., 2011, p. 325–326).

7. Voseliūnų kaime gimęs Antanas Lėckus (1893–1960). Po tremties mirė gimtajame krašte. Palaidotas Jiezno senosiose kapinėse (Ten pat, p. 603–604).

8. Kašoniškis Petras Liutkaitis (1898–1943). Ilgametis Prienų urėdas, šaulys, mėgėjiško teatro aktorius žuvo tremtyje (Ten pat, p. 642–648).

9. Verbyliškietis Juozas Navickas (1898–1954), palaidotas Butrimonių miestelio kapinėse (Ten pat, t. 4, V., 2012, p.410–412).

10. Jieznietis kapitonas Antanas Povilaitis (1889–1978), palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse (Ten pat, p. 723–725).

11. Slabadiškis Antanas Sodaitis (1899–1981), palaidotas Krokialaukio kapinėse (Ten pat, t. 5, V., 2012, p. 472–474).

12. Musninkų kaime gimęs kapitonas Adomas Treideris (1888–1943), už narsą 1919 m. vasario mėn. Jiezno kautynėse jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1943 m. tragiškai žuvo (nušautas) prie Ukmergės. Palaidotas senosiose Ukmergės kapinėse (Ten pat, t. 6, V., 2014. p. 195–199).

13. Musninkų kaime gimęs Simas Treideris (1898–1920). Mirė Alytaus karo ligoninėje, palaidotas Alytaus kapinėse (Ten pat, p.199).

14. Sobuviškis Petras Vaitkevičius (1898–1978). Palaidotas šeimos kape senosiose Jiezno kapinėse (Ten pat, p. 323–325).

15. Pelekoniškis Juozas Zencevičius (1898–1960). Palaidotas Pelekonių kapinėse.

Šių žmonių biografijos yra pilnos didvyriškumo, drąsos kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais. Jų gyvenimas nelepino ir pateikė daug išbandymų. Tremtys, sovietiniai kalėjimai, amžinos emigracijos kelias nenuslopino meilės Tėvynei, jaunų dienų heroizmo. Skaitykime V. Kavaliausko leidinį, pateikime didvyrių charakteristikas jaunimui.

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iš minimo daugiatomio Viliaus Kavaliausko leidinio.

Kituose straipsniuose supažindinsime su kitų krašto vietovių karžygiais.

(Bus daugiau)

Istorikas Vytautas Kuzmickas