Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė gamtos ir visa, kas gyva, atbudimo, prisikėlimo šventę. Susitikimai prieš Velykas Siponių bibliotekoje jau tapo tradicija. Kovo 28 d. į biblioteką skubėjo šio krašto gyventojai. Juos į popietę „Velykų tradicijos ir papročiai“ sukvietė bibliotekininkė Ona Gridziuškienė.

IMG_1903(1)

Mūsų protėviai turėjo visokių Velykų šventės papročių ir tradicijų. Velykų šventė prasideda Verbų sekmadieniu. Apie verbas, jų kilmę, papročius susirinkusiems labai įdomiai ir išsamiai papasakojo Nijolė Jasinavičienė. Ji pasakojo, kad Verbų sekmadienį nederėjo eiti į bažnyčią be žolynų, nes „jei neturėsi rankoje verbos, tai velnias uodegą į ranką įbruks“. Įvairiose Lietuvos vietose verbos šiek tiek skyrėsi. Populiariausia verba – kadagio šakelė. Prie jos dar pridėdavo ir anksčiausiai pavasarį išsprogstančio žilvičio, karklo ar gluosnio šakelę. Kai kur į verbą dėdavo ir ąžuolo šakelę su sausais lapais. Merginos verbas, kad būtų gražesnės, puošdavo popierinėmis ar gyvomis gėlėmis. Su verba susiję daug senų papročių. Nuo seno Verbų sekmadienį žmonės stengdavosi kuo anksčiau atsibusti ir iš anksto pasiruošta kadagio šakele nuplakti miegalius. Žinomas paprotys plakant sakyti „Ne aš plaku, verba plaka, už nedėlios ir Velykos.“ Tokia verba būdavo plakama ne tik namuose, bet ir išėjus iš bažnyčios. Tikėta, kad šventintos verbos apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, nelaimių. Iki mūsų dienų tikima, kad per Verbas pašventinti kadagiai, žilvičiai gali apsaugoti nuo negandų. Buvo prisimintos ir Vilniaus krašto verbos – savitos įvairiaspalvės sausų žolynų puokštės.

Po išsamių pasakojimų ir prisiminimų apie gražiausią pavasario šventę – Velykas – bibliotekoje buvo „atidarytos“ kiaušinių marginimo vašku edukacinės dirbtuvės. Siponių kaimo gyventoja Onutė Sadauskienė dalijosi kiaušinių marginimo vašku paslaptimis, patarė, kaip kruopščiai ir gražiai numarginti kiaušinį. Pasak Onutės, tai – labai daug laiko, išmonės, kantrybės reikalaujantis darbas. Susirinkusios moterys noriai margino kiaušinius ir džiaugėsi, kad turės kuo papuošti šventinį stalą.

Renginio pabaigoje susirinkusieji neskubėjo skirstytis namo. Ragaudami savo atsineštas vaišes, jie dalijosi prisiminimais apie Velykų šventimą savo namuose, linkėjo vieni kitiems gražios pavasario šventės ir ragino nepamiršti senųjų tradicijų.

Siponių bibliotekos vedėja Ona Gridziuškienė

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close