Kelionė į tris Lietuvos širdis

Išlaužo sveikuolių klubo „Šventupė“ nariai šį kartą aplankė tris Lietuvos širdis: Kernavę, Trakus ir Vilnių.

Klubo vadovės Svetlanos Batutis dėka jau ne pirmą kartą į pažintinę kelionę išvykstame su gidu. Apie pravažiuojamas vietoves, miestus ir miestelius išgirstame įdomios informacijos ir legendomis apipintų pasakojimų. jau kelyje iki lankomo objekto gauname dvasinio peno, pasisemiame girdimos ir regimos stiprybės, gerų emocijų iš savojo krašto platybių.

Neprailgo kelionė, kol pro Kauną, Rumšiškes, Žiežmarius, Elektrėnus, Vievį pasiekėme Kernavę. Čia pirmiausia apžiūrėjome bažnyčią, pastatytą1920 m. Apie jos statybų, įrengimo, puošybos darbus, stacijas iš akmenukų šventoriuje išsamiai papasakojo vienuolė Antanina.

Iš bažnyčios ėjome į kraštotyros muziejų, apžiūrėjome buities, religinį, trijų sostinių kambarius, Prelato kampelį, o iš trečiojo aukšto terasos gėrėjomės piliakalniais, vaizdingu Pajautos slėniu. Iš aukšto gerai matėsi išlikę buvusių bažnyčių pamatai.

Po to aplankėme archeologinę vietovę ir naują muziejinę ekspoziciją, laiko ratu keliavome į Kernavės istorinę praeitį, susipažinome su archeologų darbu, apžiūrėjome jų radinius, tai, ką paliko mūsų protėviai.

Išvykę iš Kernavės sustojome Dūkšų ąžuolyne, ėjome vienu iš pažintinių takų, apžiūrėjome pagoniškų dievų skulptūras. Dar kiek pavažiavę sustojom Sudervėje. Susidomėję iš išorės ir iš vidaus apžiūrėjome klasicistinę mūrinę, apvalią su kupolu ir kolonomis bažnyčią. Už kolonų didelės nišos su 6 apaštalų skulptūromis. Tai19 a. pagal T. Sapiegienės užsakymą perstatyta bažnyčia.

Sustojome ir prie Verkių dvaro, pastovėjome ant aukšto skardžio, pasigėrėjome Lietuvos upių motina Nerimi, o toliau važiavome prie Neries intako Vilnios, Vilnele vadinamos. Tai jos dešiniajame krante įsikūręs nuostabaus grožio Vilniaus miesto kampelis – Belmontas. Čia gėrėjomės vandens kaskadomis – keliomis pakopomis krentančiais kriokliais, vandens malūnu, juodosiomis gulbėmis, antikvariniais buities padargais ir nepaprasta gamtos ramybe.

Toliau važiavome Trakų link, neatitraukdami akių nuo gražuolių Bernardinų, Totoriškių, Galvės ežerų su savo salomis ir didinga Trakų pilimi. Sustojome prie2008 m. pradėtos kurti sakralios erdvės „Tūkstantmečio ženklų takas – Angelų kalva“. Apžiūrėjome medžio skulptūras su 18 krikščioniškųjų dorybių.

Aplankėme ir Užutrakio dvarą, buvusius Tiškevičiaus rūmus, apžiūrėjome nuo 2004 m. atnaujintas skulptūras parke.

Trakuose neatsispyrėme pagundai paragauti garsiųjų kibinų, o pasistiprinę jau namų link pasukome, bet vis dar buvo į ką pasižvalgyti, nes ne tais pačiais keliais  grįžome. Pravažiavome gražųjį Margio (Margirio) ežerą, sustojome prie Aukštadvario piliakalnio, dauguma ir jo aukštį įveikė. Palydėjome akimis Lepelionių, Napoleono kepure vadinamą piliakalnį. Pro Stakliškes, Birštoną, Prienus sugrįžome į Išlaužą.

Koks gražus tas mūsų gimtasis kraštas Lietuva!

 

Aldona Andriuškevičienė,

klubo „Šventupė“ narė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close