home Mokslas Saulės užtemimas išvijo visus į lauką

Saulės užtemimas išvijo visus į lauką

Daugelis Lietuvos gyventojų dar ilgai prisimins praėjusį penktadienį. Ko gero, jį pelnytai būtų galima pavadinti „juoduoju penktadieniu“.

DSC_4606a

Vienas iš labiausiai žmones traukiančių ir dominančių reiškinių yra būtent Saulės užtemimas. Nors kasmet įvyksta bent du Saulės užtemimai, tačiau jie matomi tik labai ribotoje Žemės teritorijoje.

Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta dėl to, kad Mėnulis yra daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimas vienoje vietoje ilgiausiai trunka mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.

Praėjusios savaitės reginys taip pat buvo matomas ne visur. Užtemimo maksimumas – visiškas Saulės užtemimas buvo matomas Atlanto vandenyne netoli Islandijos, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Spitsbergeno saloje. Lietuvoje buvo matomas tik dalinis Saulės užtemimas. Mėnulis, priklausomai nuo vietovės, uždengė maždaug 65–70 proc. Saulės disko. Visišku Saulės užtemimu reiškinys laikomas tuomet, kai Mėnulis Saulę uždengia nuo 80 iki 100 proc. Šįkart labiau pasisekė pajūrio gyventojams – ten Mėnulis Saulę uždengė labiau. Tačiau turėtų džiaugtis ir Prienų krašto gyventojai. Nors Lietuvoje sklandė debesys, kovo 20 d. virš Prienų dangus buvo ypatingai giedras ir stebėti Saulę trukdė nebent didelis Saulės ryškumas. Prieniečiai tuo ir džiaugėsi. Užtemimui priartėjus prie maksimumo, į gatves plūstelėjo tamsiais akiniais bei tamsintais stiklais apsiginklavę stebėtojai. Sveikatos priežiūros specialistai ypatingai retą reiškinį stebėjo išradingiau – naudodami rentgenogramas. Nors nemažai stebėtojų, neturinčių tam skirtų priedų, užtemimo neįžiūrėjo, tačiau užtemimas buvo akivaizdžiai matomas – lauke pritemo.

Jaudulį dėl šio astronominio reiškinio kėlė ne tik užtemimo faktas, bet ir išvakarėse Saulės išsviestas magnetinės bangos pliūpsnis, kuris į Lietuvą atnešė ypač retą poliarinę pašvaistę.

Visi šie reiškiniai kartu į Žemę atnešė ir šiokių tokių nesklandumų: magnetinės bangos turi įtakos žmonių sveikatai. Nuo jų kenčia kardiologinėmis ligomis sergantys žmonės. Šiuo momentu ir Mėnulis yra arčiausiai Žemės. Toks Mėnulis, dar vadinamas Supermėnuliu, ne tik gali sukelti vandenynų potvynius bei audras, bet ir turėti įtakos sergantiesiems psichikos ligomis. Šie veiksniai neabejotinai veikė ir penktadienį – greitosios medicininės pagalbos ekipažai vos spėjo suktis.

Kovo 20 d. užtemimas prasidėjo apie 10:53, maksimumą pasiekė apie 12:02 ir baigėsi apie 13:12 Lietuvos laiku. Dalinį Saulės užtemimą matė visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Šiaurės Kinijos. Rudenį bus dar vienas Saulės užtemimas, tačiau jis vyks pietiniame pusrutulyje ir Lietuvoje nebus matomas.

Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 1954 m., o toks užtemimas toje pačioje vietoje pasikartoja tik kas 300 metų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close