home Gamta Prasideda miškasodis

Prasideda miškasodis

Po lygiadienio, kai ateis tikrasis pavasaris, Prienų miškų urėdijoje prasidės tikras darbymetis – miško sodinimas. Apie tai, kiek bus pasodinta ir įveista miškų, kalbamės su Prienų miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku Tadu Zubavičiumi bei ilgamečiu miškininku Jonu Koklevičiumi.  OLYMPUS DIGITAL CAMERA Mišką sodiname ateinančioms kartoms Kiekvienais metais per miškasodį ne tik atkuriami iškirsti medynai, bet ir veisiami nauji miškai. Visose Prienų miškų urėdijos girininkijose jų numatyta įveisti beveik 140 ha plote. Tarp 8 girininkijų lyderiauja Naujosios Ūtos, kuri sodins 26 ha miško. Meškapievio girininkija planuoja pasodinti 25 ha, o Šilavoto girininkija – 22 ha, Birštono girininkijoje bus pasodinta 18 ha, Balbieriškio – 17 ha, Išlaužo girininkijos plotuose – 13 ha, „Verknės“ – 10, Prienų – 8 ha jaunų medelių „Tuose plotuose, kurie sodinami ištisai, 58 ha buvo paruošti iš rudens, o kituose ruošiama ir šiuo metu. Žadame pasodinti 321 tūkst. mūsų medynuose dominuojančių eglių, perpus mažiau pušų – 126 tūkst., apie 80 tūkst. ąžuolų, 38 tūkst. beržų, 65 tūkst. juodalksnių, 6,5 tūkst. liepų“, – pasakoja vyr. miškininkas. Jauni medeliai sodinami pagrindinėse augimvietėse, kuriose augo tos pačios ekonomiškai naudingos ir gerai augančios medžių rūšys. Pasak T. Zubavičiaus, daugiausia sodinami mišrūs želdiniai. „Sodinimo projektus daro girininkai, kurie žino, kur kokią kultūrą reikia sodinti. Sausesnėse vietose, ant kalniukų sodinamos vienos, drėgnesnėse dirvose – kitos medžių rūšys. Jei suklystame, per keletą metų pati gamta ištaiso klaidas. Visgi mišką sodiname ne sau, gal anūkams, o gal ir proanūkiams. Mes ugdysim, prižiūrėsim, formuosim pagrindinius medynus, o jų naudą jau pajus kitos kartos“, – sako miškininkas. Beje, miškas ir pats savaime atželia. Kaip pastebėjo miškininkas, geriausiai savaime atželia juodalksniai, vietomis iš kelmų, vietomis – iš šaknų. Jeigu po dvejų metų augimvietė neatželia pati, reikia sodinti.   Laiku pasodinti medeliai prigyja gerai Paprastai medeliai sodinami kovą ir balandį, kol pradeda sprogti medžių pumpurai, kai dirvoje yra pakankamai drėgmės – lengvose dirvose išėjus įšalui, sunkesnėse – kiek vėliau, kai žemė įšyla. Esant pliusinei dirvos temperatūrai, geriau prigyja ir auga persodintų medelių šaknys, sodinukas įsitvirtina savo tikroje augimo vietoje. Pasak miškininko, geriausia sodinti drėgnomis ir apsiniaukusiomis dienomis, kai nespigina saulė ir nėra vėjo, kuris džiovina augalus. Sodinimą suvėlinus, medeliai nesugeba greitai įsišaknyti, todėl blogai auga, jų metinis ūglis daug mažesnis, todėl vėliau juos labiau stelbia piktžolės. „Prigijimas priklauso daugiausia ir nuo daigų kokybės, bet labiausiai – nuo gerai paruoštos dirvos ir sodinimo sąlygų. Be to, gerai paruoštoje dirvoje dar pridygsta ir savaiminukų, tad miškas atkuriamas net kombinuotu būdu. Kai sodinama į jau perdžiūvusią žemę, šaknims gali trūkti drėgmės“, – aiškina T. Zubavičius.   Daigų patys neaugina Prienų miškų urėdija savo medelyno neturi, nors simboliškai užsiaugina apie 20 tūkst. berželių sodinukų. Visus medelių daigus urėdija įsigyja Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, su kuria yra sudariusi sutartis. Jeigu pritrūksta, kreipiasi į kaimynines Alytaus ar Kazlų Rūdos urėdijas, kurios visada mielai pagelbsti. Daigai, kuriuos parsiveža iš Dubravos urėdijos, būna paruošti sodinimui, sudrėkinti, belieka juos tinkamai laikyti, kad neprarastų kokybės, neapdžiūtų. Pasak miškininko, sodinimo darbai visada pirmiausia pradedami sausiausiose Birštono, Meškapievio ir Prienų girininkijose. Ir šiemet čia savaitės pabaigoje pasodinti pirmieji hektarai. Sodina tie patys rangovai, daugiausia privatūs asmenys, įkūrę individualias įmones. Jeigu yra poreikis, urėdija pasitelkia darbininkų ir iš darbo biržos.   Sodinami ąžuolynai Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje, kuri buvo patvirtinta 2012 m. gegužės mėnesį, numatyti svarbiausi miškų ūkio plėtros tikslai, uždaviniai ir kryptys iki 2020 metų. Vieni svarbiausių uždavinių yra didinti šalies miškingumą, gausinti ąžuolynus, plėsti ugdomųjų kirtimų apimtis, siekti didesnio miškų ūkio ekonominio efektyvumo, tobulinti miškotvarką, gerinti sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos priemones ir kt. Pagal šią Programą kiekvienai urėdijai tenka užduotys, kiek reikia įveisti ąžuolynų. „Mūsų urėdija kiekvienais metais turi pasodinti ar atkurti 31 ha ąžuolynų. Šiemet numatome pasodinti 27 ha, o 4 ha suformuoti kirtimais. Tose biržėse, kur auga lapuočiai su didesne ąžuolų priemaiša, galima ugdyti ąžuolynus retinant ir iškertant minkštuosius lapuočius. Turime tokios patirties. Kol ąžuolai jauni, reikia, kad augtų ir stiebtųsi į viršų, mažiau formuotų šoninių šakų, nesikerotų, o vėliau medžių laja išsiplečia, tad galima daugiau iškirsti priemaišoje augančių medžių ir formuoti ąžuolyną“, – pasakoja J. Koklevičius. 2014 m. buvo pasodinta 25,6 ha ąžuolynų, o 3 ha suformuoti atkuriant buvusius ąžuolynus. 2013 m. buvo pasodinti ąžuolynai ten, kur augo kitos medžių rūšys (15,2 ha plote), o pradėti formuoti kirtimais – 9,7 ha. Tačiau svarbu ne tik pasodinti ąžuolynus, bet ir tinkamai juos prižiūrėti. Kaip ten bebūtų, ąžuolas yra brangiai kainuojantis medis. Pasodintus medelius reikia saugoti ne tik nuo ligų ir kenkėjų, bet ir nuo mėgstančių pasmaguriauti kanopinių žvėrių, šernų ir net kiškių. Vadinamieji repelentai bei plastikinės apsaugos nelabai padeda. Pasak J. Koklevičiaus, geriausiai pasiteisina metalinio tinklo tvoros. 2013 m. buvo aptverta 14 ha, o 2014 m. – 11,7 ha, o šiemet – 15 ha ažuolynų.   Ąžuolai geriausiai auga Balbieriškio girioje ir Gojaus miške Pasak J. Koklevičiaus, 2013 m. Prienų urėdijoje buvo 760 ha ąžuolynų, jie sudarė 4 proc. visų medynų. Daugiausia ąžuolynų auga Balbieriškio ir „Verknės“ girininkijose, šiek tiek Šilavoto girininkijoje. Ąžuolai gana išrankūs medžiai – nemėgsta užmirkusių ir drėgnų dirvų, o gerai auga derlingose ir sausose žemėse. „Ąžuolams augti yra ir daugiau palankių vietų, bet ten užsisėjo jau kitos medžių rūšys. Iškertam drebulynus ar kitas prastesnes savaime užsisėjusias medžių rūšis ir jų vietoje sodiname ąžuolus. Reikia atkurti gamtoje teisybę. Praeina kelios kartos, kol ji atsistato. O gal savaime atsirado ta teisybė senais laikais, tai ir atsistatys savaime? Tik ilgu laukti to savaiminio proceso, todėl reikia padėti“, – sako patyręs miškininkas. Naujo miško sodinimas – didelis ir nelengvas darbas miškininkams, tačiau labai prasmingas. Tai lyg duoklė, dovana ar žinia ateinančioms kartoms, kuri prasideda mažu daigeliu, mūsų rankų sušildytu, paglostytu ir pasodintu į drėgną ir vėsią žemę. Tam, kad išaugtų dideliu medžiu...

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close