Informacinių technologijų plėtros diena

1972 m. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja spalio 24-ąją paskelbė Pasauline informacinių technologijų plėtros diena. Šios dienos  tikslas – informuoti visuomenę apie technologines naujienas, didinti vadinamąjį technologinį raštingumą, spręsti informacinių technologijų plėtros problemas.

2009 m. naudotis kompiuteriu Lietuvoje mokėjo 57 proc. gyventojų, o 55 proc. naudojosi internetu. Siekiama, kad 2015 m. kompiuteriu mokėtų dirbti bent 79 proc. gyventojų, o internetu naudotųsi bent 75 proc. Toks lygis atitiktų visų Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Pirmieji skaičiavimo įrenginiai (abakai) buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra žinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. vokiečių laikrodininko Peterio Henleino sukurto laikrodžio, veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė.

Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo Čarlzo Babidžo pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų mašiną. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles.

Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje. 1936-1941 m. Konradas Cūzė sukurė kompiuterius Z1, Z2 ir Z3, tačiau šie per Berlyno bombardavimą II pasaulinio karo metu buvo sunaikinti, tik vėliau entuziastų dėka vienas jų buvo atkurtas ir patalpintas muziejuje kaip istorinė vertybė. Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV). Pirmasis kompiuteris pasaulyje svėrė 30 tonų ir užėmė 167 kv. m. Jo energijos sąnaudos buvo apie 150 kW. Palyginimui dabartiniai staliniai kompiuteriai vartoja iki 0,5 kW elektros energijos.

1976 metais Steven Wozniak sukonstravo savo pirmąjį personalinį kompiuterį Apple I. Tai buvo medinė dėžė, palaikoma pagrindinių mikropocesorių darbu. Steve Jobs planavo šiuo išradimu prekiauti masiškai. Tačiau toks stambus gamintojas kaip Hewlett Packard atmetė siūlymą, nes buvo manoma, kad paprastam žmogui nereikalingas kompiuteris. Steve Jobs savarankiškai užsiėmė gamyba. Taip gimė Apple Computer. Pirmąja Apple būstine tapo Jobs’o tėvų garažas. Ten ir buvo surinkta 50 pirmųjų Apple I kompiuterių, kuriuos užsakė bene pirmoji kompiuterių parduotuvė. S. Jobs’as suprato, kad ne tik kompiuterio vidus, bet ir išvaizda turi didėlę reikšmę, todėl S. Wozniak’as patobulino savo kūrinį ir 1977 m. gimė Apple II – pirmasis žmonijos istorijoje personalinis kompiuteris, turintis plastmasinį korpusą ir spalvotą grafiką – įspūdinga mašina ir pirmoji didžiulė sėkmė. Personalinių kompiuterių revoliucijos dėka atsirado daugiau gamintojų, rinka tapo įvairesnė. Kompanija IBM ėmė rimtai žiūrėti į personalinį kompiuterį ir 1981 m. gimė pirmasis personalinis kompiuteris. Jis vadinosi „IBM PC“.

Tai, ką matome šiandien, prieš 40 metų buvo svajonė. Dauguma namų ūkių jau turi bent po vieną kompiuterį, ne viename jų – po kompiuterį turi kiekvienas šeimos narys. Kompiuterių raida tokia sparti, kad sunku suspėti paskui, bandant išbandyti kiekvieną naują įrenginį, jo pajėgumus. Stalinius kompiuterius dar nespėjus pakeisti nešiojamaisiais, jie jau keičiami planšetiniais (tablet) kompiuteriais. Dauguma įstaigų įvertina ne tik kompiuterio pajėgumus, bet ir informacijos, kurią galima per juos pasiekti, gausa. Su informacijos gausa tobulėja ir jų laikymo vietos – laikmenos. Kuo puikiausiai visi prisimename juostinius magnetofonus, muzikos kasetes. Viską pakeitė kompaktinės plokštelės, o dabar ir atminties kortelės, bei USB laikmenos. Kino pramonė taip pat atsisako filmavimo į juosteles, kurių per metus sunaudodavo 4 mln. kilometrų. Šiemet filmai „atguls“ tik į 1,3 mln. kilometrų, o greitu laiku likusioji filmuotos medžiagos dalis taip pat persikels į standžiuosius diskus.

Tačiau technologijos žengia pirmyn ir „FujiFilm“ paskelbė naujieną, kad  taupant energiją ir siekiant didesnio talpumo, tai gali padaryti tik tos pačios magnetinės juostelės. Technologija sukurta, prototipai sukurti, lieka tik įgyvendint. Šiose juostelėse turėtų tilpti 35 terabaitai informacijos, palyginimui – kompaktinėje plokštelėje telpa 0,0007 terabaito. Teigiama, kad saugojimo poreikiui augant, standieji diskai nesugebės jo patenkinti ir išlaikyti žemą energijos poreikį. Duomenų įrašymo standžiuosiuose diskuose tankis artėja prie fizinių ribų. Taigi  naujosios technologijos – vis dar mums prieš akis.

Informatikos mokytoja Genė Gečienė: „Prienų rajone buvau viena pirmųjų informatikos pradininkių. Per tą laiką labai daug kas pasikeitė, informacinės technologijos stipriai ištobulėjo. Pavyti jas jau sudėtingiau negu madą. Galima nebent orientuotis į konkrečias jų sritis. Tiesiog fiziškai neįmanoma aprėpti tiek informacijos ir tiek naujovių. Gerai, kad atsirado daugiau kompiuterių ir švietimo įstaigose, ir namuose. Jaunimas labai imlus. Naujas technologijas priima ne tik noriai, bet ir greitai. Nors dauguma naujų informacinių technologijų yra orientuota į pramogas, bet drąsiai galima pasakyti, kad jos yra panaudojamos ir mokslui, ir darbui. Gerėja ne tik mūsų laisvalaikio praleidimo galimybės, bet ir darbo kokybė.

 

Parengė Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close