home Gamta Bijai vilko – neik į mišką…

Bijai vilko – neik į mišką…

Šių metų vasario pradžioje Lietuvos miškuose buvo skaičiuojami vilkai ir lūšys. Miškininkai ir medžiotojai atidžiai sekė pėdsakus, juos skaičiavo ir registravo specialiuose žurnaluose. Vilkų skaičių reikia žinoti nustatant medžioklės kvotas, o lūšių – kad būtų žinoma, kiek mūsų krašte gyvena šių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žvėrių. Be to, Lietuva vykdo lūšių veisimo nelaisvėje ir paleidimo su siųstuvais į laisvę projektą, todėl reikia stebėti, kuriose vietose jų populiacija gausėja.  IMG_4262 Prienų miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje, Naujosios Ūtos girininkijos miškuose, buvo aptikti 3 vilkai. Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Kęstutis Laukaitis sakė, kad 2013 metais skaičiuojant vilkus ir lūšis, du vilkai buvo aptikti irgi N. Ūtos girininkijos Balbiergirės miške, o lūšių nerado visai. Sako, kad viena lūšis su siųstuvu pernai klaidžiojo po Šilavoto, Balbieriškio bei Prienų girininkijų miškus, o paskui patraukė link Marijampolės urėdijos miškų. Daugiau apie vilkus ir jų ypatumus pasakoja Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius, kuris yra ir medžiotojų būrelio „Ąžuolas“ pirmininkas bei medžioklės ekspertas. Vilkai gyvena gaujomis Vilkai gyvena šeimynomis, paprastai joje būna tėvas, motina ir vaikai. Kartais antrais metais vaikai atsiskiria nuo tėvų ir gyvena savarankiškai. Tačiau vilkai mėgsta gyventi didesnėmis gaujomis, kad būtų lengviau. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė, kurie gali susilaukti jauniklių. Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruoja savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos retas vilkas žūva, tačiau kartais sunkiai sužeidžiamas. Maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai. Vilkų pora yra ištikima vienas kitam, nebent vienas iš jų žūtų. Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa. Vilkė atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių. Vilkiukai pradeda medžioti sulaukę vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys. Vilkai vadinami miško sanitarais, nes daugiausia medžioja nukaršusius ar ligotus gyvūnus Suaugę vilkai vienas kitam padeda medžioti ir auginti jauniklius. Kaukdami vilkai pažymi savo buvimą toje teritorijoje, kuri yra gana didelė. Vienoje vietoje vilkai neužsibūna, keliauja ieškodami maisto, apeidami savo valdas. Pasak T. Zubavičiaus, vilkai, nors laikomi plėšrūnais, gana baugštūs gyvūnai ir su žmonėmis kontaktų vengia. Štai pasakojama, kad neseniai miško pjovėjai Meškapievio miške susitikę su dviem vilkais. Vakarop vyrai pamatė jų link artėjančius du nelabai draugiškai nusiteikusius plėšrūnus. Nekviesti svečiai pabėgo tik tada, kai buvo įjungtas benzininis pjūklas. „Vilkai turėtų bijoti žmogaus, bet visko pasitaiko. Anksčiau vilkai žmonių bijojo, nes buvo daugiau medžiojama, o dabar pasidarė ne tokie baugštūs. Vilkai gali pulti tada, kai gina jauniklius arba yra labai alkani. Paprastai vilkai minta kiškiais, stirnomis, šernais. Daugiausia puola sužeistus žvėris, kurie gali mažiau priešintis, o naminius gyvulius ganyklose kartais papjauna dėl to, kad lengviau sugauti“, – sakė T. Zubavičius. Ką daryti, jeigu sutikai vilką? Sutikti miške vilką akis į akį ne dažnam pavyksta, bet geriau jau tokių susitikimų nebūtų. T. Zubavičius sako, kad jam pačiam neteko sutikti ir nušauti vilko. Nušautų matė nemažai. Sutikus vilką reikia neišsigąsti ir nepanikuoti, nes bėgantį žmogų vilkas gali vytis. Geriausia judėti atbulomis, neatsukant plėšrūnui nugaros. Taip galima nuo jo lėtai atsitraukti. Gamtininkai pataria, kad miške radus žvėrių guolį jokiu būdu negalima artintis prie jauniklių. Bandymas paimti jauniklį ar į jį iš arčiau pažiūrėti gali labai blogai baigtis. Radus jauniklius, iš tos vietos reikėtų kuo skubiau dingti, nes yra tikimybė, kad tėvai gins jauniklius, nors nieko bloga daryti ir neketiname. T. Zubavičiui senelis yra pasakojęs, kad seniau, kai buvo daugiau vilkų, tekdavo jų sutikti ir keliaujant naktį miško keliuku. Teisybė ar ne, bet pasakojo, kad vienas kaimynas keliavo naktį namo ir prie jo pradėjo artintis pulkas vilkų degančiomis akimis. Žmogelis, sako, iš baimės buvo kaip miręs, bet vilkams priartėjus protas prašviesėjo, o gal noras gyventi įkvėpė, tad išsitraukė iš kišenės degtukus ir pradėjo deginti, mėtyti į užpuolikų pusę, po to pliauškėti rankomis – tada vilkai ir pasitraukę. Mat ugnies bijo daugelis žvėrių. Matyt, tai neišgalvota istorija, nes, sako, kad žmogelis per porą dienų pražilo. Pjauna naminius gyvulius, kai moko jauniklius T. Zubavičius pasakojo, kad apie 1980 metus, kai dar buvo vaikas ir gyveno Dauguose, matė nušautus tris vilkus, o du nuo medžiotojų tuomet pabėgę. Daugų tvenkiniuose yra nemaža sala, į kurią vienas žmogus nuplukdė savo 10 avių, kad jos ten ramiai ganytųsi. Tačiau užuodė vilkai ir, nuplaukę į salą, visas avis papjovė. „Išpjovė avis ne todėl, kad buvo alkani. Rudenį, kai pradeda mokyti jauniklius, vilkams prabunda plėšrūno instinktas“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas. Pasaulyje yra žinomos tik trys rūšys žinduolių, kurie žmogų mato kaip potencialią auką. Tai – grizlis, Bengalijos tigras ir baltoji meška. Visi kiti žvėrys tik gina savo teritoriją ir jauniklius. Beje, miškininkas dar prisimena, kaip vienais metais Žvėrinčiuje buvo atsiradęs vilkas, kuris puldinėjo šunis. Tada buvo šalta žiema, tai gal iš bado ir norėjo suėsti savo giminaitį. Juk badas – ne brolis. O paskui vilkas kažkur dingo – gal išėjo kitur, o gal iš bado nugaišo... Taigi patarlė, kad jei bijai vilko, neik į mišką, gal ir šiek tiek perdėta dabartiniais laikais. Bet atsargumas dar niekam nepakenkė.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close