Molekulės diena
Beveik kiekvienos profesijos specialistai turi tik jiems skirtą šventę, kuri būna vieną kartą metuose. Tokia dieną turi ir chemikai. Spalio 23-ąją nuo 6:02 ryto iki 6:02 vakaro (18:02) jie švenčia Molekulės dieną (dar vadinamą Molio). Ši data ir laikas, pasirinkti neatsitiktinai. Kaip ir visi tiksliųjų mokslų apskaičiavimai, net ir šventinės dienos turi būti moksliškai paremtos, o šios šventės laikas susietas su Avogadro skaičiumi, kuris yra lygus 6,022 × 1023.
Avogadro skaičius – tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei.
Žodis molekulė kilęs iš lotyniško žodžio molecula, reiškiančio masę (moles). O chemikams, tai – mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes. Molekulė susideda iš atomų, susijungusių cheminiu ryšiu, dar vadinamu kovalentiniu ryšiu.
O atomų molekulėje yra du ar daugiau, jie būna tokie pat arba skirtingi, pavyzdžiui, deguonies, kuris yra mūsų įkvėpiamo oro pagrindas, molekulę O2 sudaro du deguonies O atomai, vandens molekulę H2O – du vandenilio H ir vienas deguonies O atomas. Molekulė, kurioje yra daugiau kaip 1000 atomų, vadinama makromolekule. O pieno produktuose esančio baltymo molekulėje suskaičiuojama apie 10 milijonų atomų.
Daug kam dar nuo mokyklos laikų galvoje išlikusi molekulinė masė, daug chemijos pamokų praleista būtent ją ir skaičiuojant. Būtent ši masė atomų vienetais yra lygi ją sudarančių atomų masių sumai. Jis apskaičiuojamas iš vienos molekulės tūrio, kuris nustatomas medžiagos molinį tūrį padalijus iš to paties Avogadro skaičiaus.
Reikia priminti, kad viskas, ką matome ir ką liečiame, yra sudaryta iš molekulių, todėl ši diena taip pat svarbi ir fizikams, ir biologams, kurių moksle molekulinė sandara taip pat yra vienas iš pagrindinių medžiagos pamatų.
Chemijos mokytoja Marija Jonykienė: „Chemija ir jos samprata labai pakeičia požiūrį į aplinką. Bet kuris procesas gamtoje yra skirtingų cheminių medžiagų sąveika. Žinant, kaip tai vyksta, sunku praeiti jų nepastebėjus ir neįvertinus. Dažnai mintyse iškyla formulės ir skaičiavimai. Žinant molekulinę sandarą ir jos galimą sąveiką su kitomis medžiagomis, nesunku nuspėti, į kurią pusę kuris procesas pasuks. Tai labai svarbu nuspėjant galimas nelaimes ir ieškant būdų jų išvengti. Vandens būsenos pokytis iš skystosios į dujinę (garus) ir kietąją (ledą) yra ne tik vienas akivaizdžiausių cheminių procesų, bet ir reikšmingas kasdieninis mūsų rūpestis. Tačiau norint tai įvertinti, pamatyti, o galiausiai kažkaip pakeisti, neužtenka matyti. Reikia ir žinoti. Kaip negalime įkalti vinies į lentą nežinodami, kaip tai daryti, taip negalime reguliuoti cheminių procesų, jų neišmanydami. Tam ir yra chemijos pamokos ir studijos, kad galėtume geriau pažinti mus supantį pasaulį. Vienas iš žmonių, padėjusių žmonijai įžengti į šį žinių šaltinį, – Dmitrijus Mendelejevas. Labai gerbiu šį didįjį chemiką už jo siekius padaryti pasaulį labiau suprantamą.
Mantvydas Prekevičius
