Sąmoningai ir laisvu apsisprendimu

„Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“

Iš Evangelijos pagal Joną, 15 skyrius, 11 eilutė

Kiekvienas žmogus trokšta laimingo gyvenimo, kuris augtų ir neštų vaisių. Šiandien Dievo Žodis ir šv. Kazimiero asmenybė prisiliečia prie šio troškimo. Man atrodo, kad Jėzus įvardija dvi sąlygas, būtinas laimingam gyvenimui – meilę ir draugystę.

Jėzus sako: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau“ (Jn 15, 9).

Nors Evangelijoje išgirstame, kad Jėzus po savęs palieka įsakymą mylėti, man tai labiau panašu į dovaną, negu įsakymą. Jis gauna meilę iš Tėvo rankų. Nepasilieka jos sau, bet siunčia tolyn – iš rankų į rankas, lyg dovaną saviesiems. Jėzus jaučiasi kaip šitos Dievo meilės gavėjas ir davėjas. Lygiai taip pat ir mes, Jėzaus saviškiai, esame gavėjai ir privalome būti davėjai. Tai įmanoma. Tik būtina patiems nuolat išlikti Dievo meilėje.

„Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (Jn 15, 10).

Dėmesingas Dievo Žodžio skaitytojas čia įžvelgs tam tikrą sistemą. Jėzus laikosi Tėvo įsakymų ir tuo pasilieka Jo meilėje. Taip ir Jėzaus saviškiai tol, kol laikosi Jėzaus įsakymų, pasilieka Jėzaus ir Tėvo meilėje.

Šiuo atveju svarbu, kad Jėzus duoda tik vieną įsakymą: „Kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15, 12).

Kaip mylėti? Iš Jėzaus žodžių matome, kad tai sąmoningas, laisvas žmogaus pasirinkimas, apsisprendimas už meilę. Kad išvengtume nesusipratimų, Jėzus netgi sukonkretina: „Taip, kaip aš jus mylėjau“.

Jo meilė yra pavyzdys. Jis yra čia dėl žmonių, dėl draugų, nepaisant jokių aplinkybių, sąmoningu ir laisvu apsisprendimu.

Pasimelskime. Viešpatie Jėzau, duok malonę, kad sudėtingose situacijose šiandien suvaldyčiau savo baimes, nekantrumą ir sąmoningai pasirinkčiau gerumą, apsispręsčiau už meilę. Amen.