Žemė jau nubudusi, bet keltis dar nežada – dar nori pailsėti pati ir leisti tai padaryti ją dirbantiems žmonėms. Tačiau žemdirbiai jau ruošiasi būsimiems darbams, stengiasi šiuo „ramybės“ laikotarpiu įgyti ne tik naujausių įrenginių ir technologijų, bet ir žinių, kaip tai pritaikyti praktikoje. Gyvenimas vietoje nestovi, tad reikia prieš kiekvieną sezoną pasikonsultuoti su specialistais, sužinoti naujausias tendencijas bei veiklos kryptis, susipažinti su naujausiais nurodymais ir reikalavimais, keliamais visam ES žemės ūkiui.

 OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kovo 6 d. UAB „Litagros prekyba“ kartu su „Bayer Crop Sciense“ specialistais surengė pavasarinį seminarą, kuriame dalyvavo Prienų, Birštono, Alytaus, Varėnos ir Marijampolės savivaldybių ūkininkai.

 

Daug dėmesio skiriama žalinimo politikai

UAB „Litagros prekyba“ centro lektorė, agronomė Diana Žemaitienė savo pranešime pateikė pasaulio žemės ūkio produktų gamybos statistiką, priminė klimato kaitos problemas bei kalbėjo apie derliaus nuostolius, kurie patiriami dėl didelės sausros, karščio, didelės drėgmės ar biotinių nuostolių, dėl ligų ir kenkėjų daromos žalos.

Pranešėja pažymėjo, kad Europos Komisija nusprendė, jog 2 procentai paramos bus skirta tokioms kultūroms kaip žirniai ir pupos. Kaip tik dėl to žemdirbiai skatinami keisti sėjomainą, auginti tokius ankštinius augalus kaip pupos ir žirniai. Šiais metais jau prasideda vadinamoji žalinimo politika, todėl pupos ir žirniai bus populiarūs ne dėl natūraliai augančios paklausos, bet dėl ES reikalavimų.

Žalinimas – išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą. Tai naujas tiesioginių išmokų elementas, skiriamas tuo atveju, jei pareiškėjas laikosi visų nustatytų žalinimo reikalavimų, t. y. pareiškėjas turi deklaruoti žolines kultūras arba pūdymus, kurie užima 75 proc. arba daugiau ariamosios žemės arba viso deklaruojamo ploto, o likusi ariamosios žemės dalis neviršija 30 ha, arba deklaruoja mažesnį nei 10 ha ariamosios žemės plotą ir išlaiko valdoje esantį daugiamečių ganyklų plotą, arba ūkininkauja ekologiškai. Tokiu atveju ekologinės gamybos ūkiai atitinka žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama išmoka.

Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad ateityje bus skiriama daug dėmesio ankštinėms kultūroms ir jų kiekio procentui įprastinėje sėjomainoje.

 

Pupų ir žirnių auginimo ypatumai

Lietuvoje dažniausiai auginamos ankštinės kultūros yra pupos ir žirniai.

D. Žemaitienė priminė, kad pupoms netinka rūgščios dirvos, nes jose prastai vystosi gumbelinės bakterijos, mažai užauga ankščių, todėl gaunamas menkas derlius. Pupoms tinkamiausi mažai rūgštūs arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5–7,0). Kalvotose dirvose pupų pasėliai išretėja. Kalvos viršūnėje, kur trūksta drėgmės, pupos rečiau sudygsta ir blogiau auga negu šlaituose ir papėdėje, taip pat nevienodai ir bręsta: augančios kalvos viršūnėje byra, pakalnėje būna dar visai žalios. Pupoms netinka ir šaltiniuotos dirvos. Taigi pupoms reikia parinkti priemolio ir molio lygias, neužmirkusias, nepiktžolėtas ir nerūgščias dirvas. Ten, kur gerai auga žieminiai kviečiai, miežiai, dobilai, ten gerai augs ir pupos.

Pupas reikėtų sėti anksti pavasarį, kai tik pradžiūsta dirva. Pašarines pupas geriausia sėti eilėmis su 15 cm tarpueiliais, gana giliai, 6–8, o lengvose dirvose – iki 10 cm gylyje.

Apžvelgdama dažniausiai pasitaikančias pupų ligas ir kenkėjus, D. Žemaitienė paminėjo, kad pupų lapai labai nukenčia nuo amarų, sitonų ir žiedgraužių. Amarai naikinami insekticidais. Iš dažnesnių pupas puolančių ligų buvo paminėta šokoladinė dėmėtligė. D. Žemaitienė paminėjo, kad pupų pasėliuose rekomenduojama naudoti mūsų šalyje registruotus cheminius preparatus „Prosaro“ ir „Signum“, taip pat ir švelniai veikiantį „Fenix“. Pranešėja pateikė ir ekonominę šių preparatų naudojimo analizę.

Nemažai dėmesio pranešime buvo skirtas ir žirniams. Žirniai, kaip ir pupos, yra ankštinė kultūra, praturtinanti dirvožemį azotu. Šiuo metu Lietuvoje populiariausios ir daugiausia auginamos Tinker ir Salamanca veislių žirniai.

Tinker veislės žirniai yra vidutinio ankstyvumo, apie 95 cm aukščio, jų vegetacijos periodas maždaug 85 dienos, atsparūs įvairioms ligoms, grūdai neišbyra.

Salamanca veislės žirnių vidutinis aukštis yra panašus kaip ir Tinker, atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas geriau negu standartinių veislių. Atsparumas išbyrėjimui iš ankščių – 8,5 balo. Šios veislės žirnių vegetacijos vidutinė trukmė – 80,5 dienos, t.y. keliomis dienomis trumpesnė nei standartinių ir Tinker.

Žirnių apsaugai nuo plintančių ligų ir kenkėjų geriausiai tinka natūralios priemonės: pirmiausia reikia sausinti laukus, naudoti žaliąsias trąšas, reguliuoti dirvos rūgštumą, taikyti sėjomainą, auginti atsparias rajonuotas veisles, beicuoti sėklą bei tinkamu laiku panaudoti herbicidus. Kaip sakė agronomė, geriausiai mūsų sąlygomis auginti anksti bręstančias, turinčias tvirtą stiebo apačią žirnių veisles. Sėti patartina kuo anksčiau, į nerūgščią dirvą, kuri būtų vidutinio sunkumo, 6–10 cm gylyje. Ankštinėms kultūroms auginti netinka smėlio, sunkaus molio ar užmirkusios dirvos. Žirnius ir pupas geriausiai sėti tame pačiame lauke po 4–5 metų.

D. Žemaitienė supažindino su dažniausiai naudojamais populiariais herbicidais bei fungicidais, padedančiais kovoti su plintančiomis ankštinių kultūrų ligomis, taip pat pateikė pupų ir žirnių auginimo ekonominius rodiklius bei visos Lietuvos dirvų tyrimo duomenis.

 

Javų apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Šiame seminare pranešimą skaitė ir „Bayer Crops Science“ kompanijos atstovas, agronomas Gabrielius Pauliukevičius.

Nors dar tik ankstyvas kalendorinis pavasaris, tačiau augalai jau pradeda busti. G. Pauliukevičius teigė, kad, praėjusią savaitę lankydamasis Kėdainių rajone ir apžiūrėdamas žieminių javų laukus, jau pastebėjo, kad prasideda augalų vegetacija. Žieminių javų laukuose matosi šioks toks melsvumas, vadinasi, pasėliams trūksta fosforo trąšų.

Agronomas aiškino apie beicų įtaką ir poveikį javams. Beicai sunaikina ligų sukėlėjus, plintančius su sėkla. Pasak agronomo, „Baytantrio“ beicas, naikina ligų sukėlėjus, suteikia sėklai atsparumo ligoms ir kenkėjams bei atitolina pirmąjį purškimą, taip pat pagerina žieminių javų žiemojimą, pavasarį apsaugo juos nuo pašaknio ligų. Specialistas pateikė beicų nuo javaklupės naudojimo instrukcijas ir rekomendacijas žieminių kviečių pasėliuose. Nemažai dėmesio buvo skirta ir javų apsaugai nuo tokių piktžolių kaip smilguolė, tuščioji aviža, vienmetė miglė, pievinė miglė, rietmenė, pelkinis pašiaušėlis ir kt. Populiariausias šių piktžolių naikinimo būdas yra rudeninis purškimas „Komplekt“, „Husar“, „Puma“, „Alister“ bei herbicidais.

„Komplekt“ gali naikinti iš rudens sudygusias smilguoles ar dirses. Pavasarinis purškimas „Puma“ naikina dirses. Beje, „Pumą“ galima naudoti kvietrugiams ir rugiams purkšti, tačiau jis netinka miežiams ir avižoms.

Norint javus apsaugoti nuo dažniau pasitaikančių ligų, reikia naudoti fungicidus – „Folicur“, „Procaro“, „Variano“, „Fondago“, „Imput“,

kurie yra naujausios kartos ir labai efektyvūs, jeigu naudojami tinkamiausiais terminais.

G. Pauliukevičius kalbėjo ir aiškino apie žieminių ir vasarinių rapsų apsaugą nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. Fungicidai naudojami žydėjimo metu, kai žydi apie 30–40 proc. augalų. Rapsų apsaugai nuo žiedinuko daugiausia naudojamas bitėms nekenkiantis „Mospilans“ bei „Biscaya“ (labai draugiškas bitėms). Žirniams ir pupoms tinka fungicidas „Prosaro“, kuris naikina aschoktozės ir šokoladinės dėmėtligės sukėlėjus bei padidina pupų derlių.

Pranešėjas paminėjo ir kontaktinį herbicidą „Fenix“, kuris naikina vienmetes dviskiltes ir kai kurias vienskiltes piktžoles. Jis taip pat gali būti naudojamas ir bulvių, petražolių, pastarnokų, česnakų ir žirnių, pupų pasėliuose. G. Pauliukevičius savo pranešime pateikė įvairių cheminių preparatų panaudojimo pavyzdžių bei vaizdinės medžiagos tyrimų iš visos Lietuvos rajonų ūkių, atsakė į ūkininkų klausimus bei surengė tam tikrą viktoriną ir teisingai atsakiusius ūkininkus apdovanojo.

UAB „Litagros prekyba“ agronomas konsultantas, seminaro organizatorius Aleksandras Lugauskas priminė žemdirbiams, kad dabar laikas domėtis geriausiais beicais bei herbicidais, informavo apie turimas parduoti javų sėklas.

A. Lugauskas ragino ūkininkus jau dabar pagalvoti apie grūdų pardavimo sutarčių sudarymą, apsvarstyti įvairius variantus, kur ir kaip galėtų realizuoti nuimtą derlių.

Pakalbinti žemdirbiai sakė, kad nors jau pavasaris, tačiau į laukus skubėti neverta, viskam savas laikas. Dabar pats metas įsigyti žinių, apsirūpinti gera sėkla ir beicais bei kitomis augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų medžiagomis, tinkamai pasiruošti techniką.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close