home Švietimas Buvę „Žiburio“ gimnazijos mokiniai grįžo su savo sėkmės istorijomis (GALERIJA)

Buvę „Žiburio“ gimnazijos mokiniai grįžo su savo sėkmės istorijomis (GALERIJA)

Kasmet vasario pradžioje Prienų „Žiburio“ gimnazija švenčia Gimnazijos ir jos įkūrėjo P. Martišiaus dieną. Šiais metais dėl peršalimo ligų epidemijos Gimnazijos diena iš vasario 6-osios buvo perkelta į kovo 6-ąją, tačiau ypač laukiama šventė dėl to nenublanko ir neprarado savo iškilmingumo.Tradiciškai rytą Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gimnazijos bendruomenę, buvusius ir esamus mokytojus, mokinius, vėliau šventė persikėlė į mokyklą. DSC_7543 galerija0906 Nors baigę mokyklą kiekvienas pasukame savo keliais, vidiniai ryšiai su mokykla nenutrūksta. Mes patys to nesuvokdami tampame šios bendruomenės nariais. Ir tik iš laiko perspektyvos galime įvertinti, kas mums buvo ir yra mokykla. Po trejų metų šimtmečio jubiliejų švęsianti Prienų „Žiburio“ gimnazija išugdė daug gabių ir garsių asmenybių, tapo startu kelyje į gyvenimą tūkstančiams buvusių gimnazistų, šimtams nušvietė kelią į būsimas profesijas ir atradimus. Kovo 6-ąją jie trumpam sugrįžo į savo antruosius namus, kad pasidalintų sėkmės istorijomis. Tai buvo šių metų idėja,kurią subrandino ir įgyvendino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Malinauskienė ir psichologė, profesinio veiklinimo organizatorė Janina Kuncienė. Jos ir pasiūlė pasikviesti buvusius mokinius – suaugusius, susiformavusius ir atradusius savo vietą gyvenime žmones, galinčius supažindinti dabartinius mokinius su įvairiomis užimtumo sritimis, profesijų ypatumais ir karjeros galimybėmis, pasidalinti gyvenimo laimėjimais, patirtimi, pasiekimais. Į šventę atvyko ir netradicines pamokas gimnazistams vedė gražus būrys buvusių mokinių, įvairių profesijų, sėkmingos karjeros atstovų: Antanas Keturakis – VU filologijos katedros dėstytojas, UAB Baltic CST projektų vadybininkas; Vytautas Bartulis – BULL Baltija tarptautinės rinkodaros specialistas, įmonės direktoriaus pavaduotojas; Sandra Mekšriūnaitė – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistė; Marija Grybauskaitė – LR konkurencijos tarybos vizualiosios komunikacijos specialistė; Nerijus Deimantavičius – Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro traumatologas- ortopedas; Jonas Aleknavičius – UAB „Tervezo“ IT specialistas; Aldona Augustinienė – KTU dėstytoja, psichologė; Mantas Bendinskas – architektūros firmos „Devyni architektai“ architektas, statybos inžinierius, konstruktorius; Rita Petravičiūtė-Kleizienė – kelių inžinierė, VGTU kelių katedros, Kelių tyrimo instituto dėstytoja; Dalius Dulkė – Lietuvos kariuomenės mechanizuotųjų pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadovybės žvalgybos kuopos karininkas, kuopos vado pavaduotojas; Darius Šneideris – Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, vyriausiasis specialistas (teisininkas); Raminta Jonykaitė – LRT kultūros laidų redakcijos žurnalistė; Agnė Ambrasaitė – Acme kompanijos Eksporto skyriaus vadybininkė. Sugrįžę mokiniai pasakojo, kokią mokyklą prisimena, ką šiuo metu veikia, kokius gebėjimus ir vertybes jiems išugdė mokykla. Jie kalbėjo apie tai, kaip svarbu jaunam žmogui žinoti, ko jis siekia, koks jo svarbiausias gyvenimo tikslas. Išklausę įdomius pasakojimus apie pašnekovų karjeros sėkmes, gimnazistai galėjo suprasti, kad vienąkart įgytos žinios negali garantuoti sėkmės visam gyvenimui, kad būtina nuolat tobulėti, mokytis ir pelningai į save investuoti. Buvę mokiniai drąsino jaunesniuosius draugus nebijoti siekti savo tikslų, bandyti, ieškoti sprendimų gyvenime.  

Jaudinantys, šilti pokalbiai gimnazijos skaitykloje

Trumpam tapę mokytojais, po valandėlės svečiai sugrįžo į gimnazijos skaityklą, kurioje dažnas kažkada praleido daug pertraukų ir valandų po pamokų, kur mokytojus ir mokinius iki šiol sieja bendri prisiminimai, įgyta gyvenimiška patirtis. Už paaukotą dieną brangaus laiko, už tai, kad atvyko į savo buvusią mokyklą ir gyvenimo įspūdžiais bei patirtimi pasidalijo su dabartiniais mokiniais, svečiams padėkojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja L. Malinauskienė.Anot jos, šių metų šventės tikslai buvo net trys: pirmiausia, pasidžiaugti, pasididžiuoti jaunais, sėkmingais žmonėmis. Pasikviesti juos, kad dabartiniai mokiniai, kurie vis labiau yra nusivylę gyvenimu Lietuvoje, suprastų, jog gabus, energingas, darbštus žmogus savo darbu – ir be tėvelių, dėdžių pagalbos – gali pasiekti labai daug, ir nebūtinai jam reikia galvoti apie emigraciją. Ir trečias tikslas – supažindinti mokinius su kai kuriomis profesijomis. Nepaisant to, kiek pas ką mokinių atėjo, pakalbėjusi su daugeliu iš jų, pavaduotoja sakė išgirdusi, kad dabartiniams gimnazistams tai buvo labai naudingas susitikimas. Gimnazijos psichologė, profesinio veiklinimo specialistė J. Kuncienė taip pat padėkojo svečiams, maloniai atsiliepusiems į kvietimą. „Manau, kad kiekvienas jūsų – kas septynerius metus nebuvęs mokykloje, kas dar ilgiau – širdyje jaučiate pasididžiavimą, kad mokėtės mokykloje, gavote tam tikrą pagrindą, teorinių žinių apie gyvenimą, kad savo žinias puikiausiai pritaikėte išėję į gyvenimo praktiką, pasiekėte karjeros sėkmės, gebėjote priimti sprendimus ir išspręsti problemas. Ačiū jums už tai, kad šiandien atėjote pasidalinti savo patirtimi apie profesiją, galbūt ir apie asmeninį gyvenimą. Mokiniams labai svarbu išgirsti gyvą žodį iš tų žmonių, kurie mokėsi čia, kurie iš čia pakėlė sparnus. Jūs suteikėte didžiulę naudą mokiniams, turbūt dažnam bus lengviau apsispręsti, ką jie rinksis ateityje. Manau, kad tokius susitikimus organizuosime dažniau. Dėkoju pavaduotojai L. Malinauskienei už pasiūlytą idėją kviestis kalbėtis apie profesijas buvusius mokinius“, – kalbėjo profesinio veiklinimo organizatorė. Gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė džiaugėsi organizatorių iniciatyva, vildamasi, jog dabartiniams mokiniams tai galėtų būti užkrečiantis gyvas pavyzdys, skatinantis sužinoti, kokios didelės yra profesijų pasirinkimo bei karjeros galimybės. Jaudinantys vieni kitus sutikusių buvusių bendramokslių apsikabinimai, nenutrūkstantys pokalbiai ir dažnai skardenantis juokas tarsi ištrynė laiko pojūtį. Į mokyklinius laikus sugrąžino atgimę prisiminimai, bendri gimnazijos koridoriai, muziejus, kuriame buvę mokiniai atsargiai vartė savo laidos albumą, ieškodami savo pavardės ar mokyklinės nuotraukos...  

Sugrįžti visada smagu

Šurmuliuojančioje skaitykloje keletą svečių pavyko pakalbinti, paklausti, kaip jaučiasi sugrįžę į mokyklą. „Smagu sugrįžti, tais pačiais koridoriais vaikščioti. Mes palikome mokyklą dar tada, kai ji buvo remontuojama. Dabar taip gražu, taip tvarkinga! Susitikome su mokiniais tame pačiame kabinete, kuris buvo mūsų auklėtojos I. Šnederienės kabinetas, ir žiūriu – ant sienos likę skylės, kur mūsų nuotraukos kabėjo. Auklėtoja nuramino, kad dabar nuotraukas persinešusi į direktoriaus kabinetą“, – užplūdusių emocijų neslėpė Agnė Ambrasaitė, nuo kurios veido nedingo šypsena. Vilniaus universitete ekonomikos ir finansų bakalauro ir magistro studijas baigusi, o dabar Acme kompanijos Eksporto skyriaus vadybininke dirbanti Agnė džiaugėsi savo specialybe, dabartiniu darbu. Savo buvusios mokinės nepamiršo ir matematikos mokytoja Zina Dobilienė. „Buvo labai gabi, stropi, pareiginga, motyvuota mokinė. Niekada neatėjo į pamokas nepasiruošusi“, – prieš aštuonerius metus iš gimnazijos išėjusios gabios mokinės nepamiršo mokytoja. Agnė savo ruožtu dėkojo tiek matematikos (kurios labai reikėjo studijuojant) išmokiusiai Z. Dobilienei, tiek visiems gimnazijos mokytojams. „Mokykla davė labai daug žinių, ne tik dėl to, kad buvau gera moksleivė, bet ir mokytojai daug padėjo. Be jų įdiegtų žinių, mokykloje dar kažką papildomai veikiau, kažkuo domėjausi. Tai labai pravertė studijų metais. Todėl ir mokiniams per susitikimą sakiau, jog tiek mokykloje, tiek įstojus į universitetą nepakaks tų žinių, kurias gauni universitete, būtinai reikia kažkuo domėtis papildomai – priklausyti studentų organizacijoms, bendruomenėms, pasirinkti veiklą pagal savo profilį. Iš įvairių studentų organizacijų, kurioms priklausiau, gavau labai daug žinių, kurių man prireikia darbe“, – patikino A. Ambrasaitė. Palyginti dar neseniai mokyklos suolą palikęs Dalius Dulkė, paklaustas, kaip jautėsi, pakviestas atvykti į susitikimą, atsakė: „Jaučiausi puikiai. Džiugu, kad esi reikalingas kažkam kitam ir gali padėti“. Jis didžiavosi, kad „Žiburio“ gimnazija davė visus pagrindus: žinių, bendravimą, draugus. Mokydamasis gimnazijoje Dalius pradėjo lankyti irklavimą, įsijungė į jaunųjų šaulių gretas, kur išmoko atsakomybės pareikalauti iš paties savęs. Tai, matyt, padėjo apsispręsti ir dėl būsimos profesijos. Su karine uniforma atvykęs Dalius neatsitiktinai daugiausiai klausimų sulaukė apie kariuomenę. Mokiniams jis patarė pasirinkti tokią profesiją, kad nesijaustų dirbantys, kad darbas būtų kartu ir mėgstama veikla. „Be to, sugrįžęs į gimnaziją turėjau progą pirmą kartą aplankyti savo auklėtoją Snieguolę Vanžodienę. Tai buvo labai gera auklėtoja“, – apkabindamas auklėtoją sakė Dalius. VU visuomenės sveikatos specialybę įgijusi Sandra Mekšriūnaitė kažkurį laiką dirbo Prienų visuomenės sveikatos biure, prieš trejetą metų savo gimnazijoje vykusioje konferencijoje dar skaitė paskaitą apie rajono gyventojų sveikatą, o šiuo metu dirba Vilniuje, Higienos institute. Buvusi gabi mokinė ir studentė užsiima tiriamąja statistine veikla, rašo disertaciją. „Baigdama gimnaziją dar nežinojau, ką studijuosiu, ir tik perskaičiusi programos aprašą, šią specialybę įrašiau pirmąja“, – juokėsi savo darbu labai besidžiaugianti ir karjeros laiptais sėkmingai kopianti Sandra. Todėl susitikime su mokiniais, kai mokytoja paklausė, ar yra galvojančių apie šią specialybę, ir klasėje pakilo keletas rankų, Sandra su įkvėpimu pasakojo apie savo mėgstamą darbą. „Manau, kad mano pasakojimas jiems buvo naudingas“, – sakė buvusi žiburietė. Doc. dr. Aldona Augustinienė (Adamonytė) – 57-osios laidos „Žiburio“ gimnazijos abiturientė,KTU Edukologijos instituto, KTU Socialinių mokslų fakulteto Lyčių studijų centro direktorė. Sunku būtų išvardinti visus Aldonos pasiekimus ir parašytas knygas, mokslinius straipsnius, skaitytas paskaitas įvairiose švietimo bendruomenės auditorijose. A. Augustinienė – ne tik psichologė, bet ir lituanistė, išsilavinimą įgijusi keliuose geriausiuose šalies universitetuose. Su gimnazistais ji dalijosi savo sėkmės istorija ir gal padėjo apsispręsti besidomintiems psichologijos studijomis. Ji sakė daug klausimų nesulaukusi. „Gal labai aiškiai papasakojau“, – šypsojosi pati į gimnazistę panaši ateityje galbūt būsimoji jų dėstytoja. Dar vienas, keleriopai jaunesnis, tačiau itin gabus, talentingas ir taip pat į karjeros viršūnę sparčiai kopiantis buvęs žiburietis – Antanas Keturakis. Dvejų metų teisės studijas VU iškeitęs į klasikinės filologijos mokslus tame pačiame universitete, Antanas džiaugiasi – nors ir ne iš karto, bet laiku supratęs, kas yra jo tikrasis pašaukimas. Tiesa, dveji metai teisės studijų jam nekelia prarasto, beprasmio laiko pojūčio, nes Teisės fakultete sutiko savo būsimą žmoną, o dabar abu jau rašo daktaro disertacijas. Jis taip pat dėsto VU lotynų kalbą bei kalbotyros įvadą. Antano mokslinės disertacijos tema tokia sudėtinga, kad pats paklausė: „Ar sakyti, kokia iš tiesų, ar žmonių kalba?“ Žmonių kalba tai būtų tema apie artikelių atsiradimą ir raidą lotynų, italų ir rumunų kalbose. Iš temos galima nesunkiai išsiaiškinti, kad jaunasis mokslininkas moka ne vieną užsienio kalbą. Kaip pats prisipažino, laisvai kalba trimis, dar kelias supranta, jomis daugiau mąsto, negu kalba, keletu kitų šiuo metu domisi. Prieš šešerius metus gimnaziją palikusi Marija Grybauskaitė po studijų Vilniaus universitete dirba LR konkurencijos taryboje, Komunikacijos skyriuje, bet, kaip pati sakė, šiuo metu daugiau „fokusuojami“ į vizualiąją komunikaciją – gauna projektus, kuriuos reikia paversti vizualiai patraukiančiais akį. Marija teigė turinti labai daug praktikos, nes tas darbas jai ypač patikęs, o vadovai jos pastangas pastebėję ir įvertinę. Todėl, gavusi iš mokinio klausimą, ar ji mokiusis dizaino, maketavimo, atsakiusi panašiais žodžiais, kad „veikla, kuri patinka, atveria kelią į sėkmę“. Tačiau tam reikia įdėti labai daug pastangų. Pasak Marijos, net ir geras mokymasis gimnazijoje, puikus atestatas ir aukščiausi valstybinių egzaminų balai nesuteikia pagrindo manyti, jog būsi geriausias ir aukštojoje mokykloje. „Atrodo, mokykloje gauni viską, kas geriausia, gerai mokaisi, bet nuvažiuoji į universitetą – ir ten ateina dar dešimt puikiai suprantančių, dar geriau išmanančių, pavyzdžiui, iš licėjų, kur anglų kalbos lygis labai aukštas. Mokiniams sakiau: jeigu jūs čia esat pirmūnai, dar nereiškia, kad ir universitete būsit pirmūnais. Aš mokykloje buvau pirmūnė, o universitete – vidutiniokė. Galvojau, kažkas ne taip. Per tuos ketverius metus aš labai daug dirbau. Baigiau tarp penkių geriausiųjų, bet nesakau, kad aš daugiau mokėjau negu šeštas ar septintas. Jie geriau mokėjo, bet aš labai daug pastangų įdėjau. Per darbą ir ateina žinios, sėkmė“, – ypač įdomia patirtimi dalijosi Marija, savo iškalba ir protu galinti pavergti bet kurį pašnekovą. Mokiniams Marija sakė akcentavusi keletą svarbiausių dalykų: „Jeigu nori būti pats geriausias savo darbe, išsirink tą dalį, kurią mėgsti daryti, bet nepasilik ten pat, ieškok, domėkis, siek. Taip pat labai svarbu yra pažintys. Visur reikia pažinčių. Dar vienas aspektas – reikia save apsupti tokiais žmonėmis, kokiais tu pats norėtum būti – aukštesniais, protingesniais, iš kurių gali mokytis, tobulėti. Yra vienas geras posakis: jeigu tu savo kieme jautiesi bosas, tai eik iš to kiemo. Ir paskutinis dalykas – padaryk daugiau, negu iš tavęs tikisi. Man pačiai tai pavyko padaryti. Jeigu tu padarysi daugiau, negu iš tavęs tikisi, tu galiausiai tapsi nepakeičiamu ir sėkmingu, tada tau atsivers visos galimybės.“  

„Aš mokiausi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje“

„Džiugu sugrįžti į namus, kuriuose esi laukiamas, kuriuose esi mylimas“, – pasitikdama žiburiečius, sugužėjusius į baigiamąją šventės dalį gimnazijos aktų salėje, šypsojosi viena iš Gimnazijos dienos organizatorių direktorės pavaduotoja L.Malinauskienė. Po jaudinančių eilėmis nuskambėjusių pavaduotojos žodžių, skirtų netrukus atsisveikinti turėsiantiems svečiams,gimnazijos direktorė I. Šneiderienė nuoširdžiai dėkojo už buvimą kartu ir, linkėdama visuomet su džiaugsmu sugrįžti į mokyklą ir nuolat dalyvauti jos gyvenime, pridūrė: „Nesvarbu, kiek metų praėjo, visus mus vienija „Žiburio“ gimnazija.“ Šventėje dalyvavęs savivaldybės Tarybos atstovas Alvydas Vaicekauskas nuoširdžiai džiaugėsi, kad gimnazija turi tokią gražią istoriją, kad buvę mokiniai padrąsina dabartinius gimnazistus, pasidalija savo sėkmės istorijomis, skatina būti motyvuotiems mokantis, renkantis ar specialybę, ar verslą, ar tiesiog gyvenimo kelią. Buvę mokiniai taip pat dėkojo savo gimnazijai už kvietimą susitikti, kiekvienas linkėjo dabartiniams gimnazistams kažką gero, prasmingo, kas įkvėptų mokytis, svajoti ir įgyvendinti savo svajones. „Jeigu aš ir mačiau toliau, tai tik todėl, kad stovėjau milžinams ant pečių“, – sakė Marija, poetine metafora nusilenkdama ir savo gimnazijos mokytojams. Darius palinkėjo visiems ir po daugelio metų neužmiršti savo šaknų ir sugrįžti ne tik į Prienų kraštą, bet ir į savo mokyklą. Dalius, Mantas linkėjo svajoti, siekti savo svajonių, jeigu nesiseks – kartoti viską iš naujo, o Raminta – kad visada ir viskas, ką žmogus bedarytų, būtų įdomu ir pačiam gera, nepaisant, ką sakytų kiti. Vyresniesiems draugams dainas dovanojo buvęs žiburietis Vytautas Trakymas, dabartinis gimnazistas Lukas Bartulis, įspūdingą spektaklį parengė gimnazijos teatro studijos aktoriai. Jaudulio, džiaugsmo ir emocijų kupina šventė – jau mokyklos istorijos dalis. Gimnazijos direktorė ir šventės organizatoriai vylėsi, jog susitikimas su buvusiais mokiniais, įvairių profesijų atstovais, taps gražia kasmetine tradicija ir tramplinu į „Žiburio“ gimnazijos šimtmečio jubiliejaus šventę, vyksiančią po trejų metų. Kad tai įžanga į artėjančią įspūdingą šventę ir ilgaamžis, istorinis to įprasminimas, simbolizuoja prieš gimnazijos operatoriaus kamerą kiekvieno iš svečių – ir ne tik kviestųjų profesijų atstovų, bet ir kitų gimnazijos bendruomenės narių, baigusių gimnaziją, dirbančių joje ar kitose įstaigose – ištarti žodžiai: „Aš mokiausi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje.“ Šie su pasididžiavimu tarti žodžiai taps akcentu kuriamo filmo, skirto Prienų „Žiburio“ gimnazijos šimtmečio jubiliejui.  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close