Kelionė po senuosius Lietuvos vienuolynus ir bažnyčias

2014 m. lapkričio 30 d., pirmąjį advento sekmadienį, oficialiai prasidėjo Pašvęstojo gyvenimo metai. Jų atidarymo išvakarėse šeštadienį Romos Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje vyko maldos vigilija, kurios metu buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus videožinia, skirta visame pasaulyje besidarbuojantiems pašvęstojo gyvenimo nariams. Sekmadienį Pašvęstojo gyvenimo metus atidarė ir iškilmingas Mišias Šv. Petro bazilikoje popiežiaus vardu aukojo Pašvęstojo ir Apaštališkojo gyvenimo kongregacijos prefektas, kardinolas Joao Braz de Aviz.

Birštono sakraliniame muziejuje Pašvęstojo gyvenimo metams yra skirtas videofilmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai“. Muziejininkė Daiva Valatkienė pažymėjo, kad filmai supažindina su geriausiai išlikusių ir gilią tradiciją turinčių XV–XVII a. įkurtų Lietuvos vienuolynų kultūra, nurodo jų reikšmę tiek religiniame, tiek kultūriniame gyvenime, kad jie tampa dvasinės ir kultūrinės traukos centrais.

Nepaprasti lipdiniai ir stebuklingi paveikslai

Pirmoji filmų peržiūra vyko vasario 26 dieną, antroji – per Kazimierines, kovo 4 dieną. Susirinkusiesiems buvo pateikti videofilmai apie Vilniaus Laterano kanaunininkų vienuolyną ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei Vilniaus trinitorių vienuolynus ir bažnyčias.

Vilniaus Laterano vienuolyno kompleksą sudaro bažnyčia, vienuolyno namas, šventoriaus tvora su vartais ir koplyčiomis.
Pasak istorijos šaltinių, Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius iš Krokuvos 1625 metais pakvietė vienuolius – Laterano kanauninkus. 1638 metais vienuoliai iškilmingai buvo įvesdinti į naują medinį vienuolyną. Vienuolių pastangos ir parapinė veikla pamažu pritraukė ir geradarių aukas bei tikinčiųjų pasitikėjimą. Bažnyčioje stebuklais garsėjo Šv. Petro paveikslas, 1642 m. buvo įkurta Penkių Kristaus žaizdų brolija,1647 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius dovanojo stebuklais garsų Švč. Mergelės Marijos Maloningosios paveikslą, kuris ir dabar kabo kairiame transepto altoriuje, o virš jo stiuko lipdiniuose pavaizduota iškilminga paveikslo perdavimo scena. Tačiau XVII amžiaus viduryje sudegė vienuolyno pastatai ir vos išliko nesudegusi pati bažnyčia.
Mykolas Kazimieras Pacas nutarė paremti bėdoje atsidūrusius vienuolius, Antakalnio Laterano kanauninkus. Naujos bažnyčios statybos prasidėjo 1668 m. Šv. Petro ir Povilo dieną iškilmingai pašventinus kertinį akmenį. Statyboms vadovavo krokuvietis architektas Janas Zaoras, vėliau – kilmingasis italas LDK pulkininkas Giovanni Battista Frediani. Naująją bažnyčią dekoravo garsūs italų skulptoriai Džiovanis Pjetras Pertis (Giovanni Pietro Perti) ir Džiovanis Marija Galis (Giovanni Maria Galli). 1676 metais pradėtas statyti erdvus Laterano kanauninkų vienuolynas. 1864 metais neramumų, kilusių dėl 1863 metų sukilimo, malšinimo dingstimi vienuolynas uždarytas. Tačiau jo išliekamoji vertė nepaprastai didelė.

Dokumentiniame filme meno ir knygų istorikai Mindaugas Pakys ir Arvydas Pacevičius pasakoja apie vertingas vienuolyno ir bažnyčios freskas, bibliotekas ir ten buvusias retas knygas ir leidinius. Pasak jų, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios išorė ne tokia išraiškinga kaip vidus, kuriame yra daugybė skulptūrų, ikonografinių temų, kokių nėra nei vienoje bažnyčioje.

Kuo žavi Vilniaus trinitorių vienuolynas ir bažnyčia

Dokumentiniame filme pateikiami istoriniai pasakojimai ir faktai apie vienuolių trinitorių atsiradimą ir misiją krikščionių pasaulyje. Trinitoriai – krikščionių gelbėtojai iš kitatikių nelaisvės, arba Švenčiausiosios Trejybės ordinas – katalikų vienuolių ordinas, įsteigtas Prancūzijoje 1198 m. krikščionims iš musulmonų nelaisvės išpirkti.

Filme pasakojama, kad vienuolių trinitorių ir LDK etmono bei Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos (1637–1720) iniciatyva Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir vienuolynas 1694-1717 m. pastatyti Sapiegų rezidencijos teritorijoje Vilniuje. Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė italų skulptorius ir architektas Pjetras Pertis (1648–1714). Bažnyčioje buvo stebuklinga Jėzaus Nazariečio statula, 1700 m. atvežta iš Romos, sukurta pagal Madride saugotą stebuklingą Ecce Homo skulptūrą, bei trys vertingi Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai.

1864 m. bažnyčia paversta Šv. Mykolo Arkangelo cerkve, vienuolynas panaikintas. 1918 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, vienuolynas atiduotas universiteto klinikoms. Nuo 1993 m. vienuolyno ansamblyje veikė dvasinė seminarija, dabar čia įsikūrusi Šv. Jono kongregacija.

XVIII a. vienuolyne veikė ordino kolegija – joje buvo dėstoma prigimtinė teisė, etika, moraliniai mokslai, aritmetika, lotynų, vėliau ir rusų kalbos. Yra išlikę joje dėsčiusių trinitorių filosofijos paskaitų rankraščių. Nuo 1726 m. prie vienuolyno veikė parapinė mokykla.

Trinitorių vienuolynas turėjo nemažą biblioteką, į kurią, kaip manoma, buvo pervežtos kitų XIX a. viduryje uždarytų šios vienuolijos vienuolynų bibliotekų knygos. Panaikinus vienuolyną, knygos buvo perduotos Vilniaus viešajai bibliotekai.

Demonstruojamas filmas sukėlė susidomėjimą ir jo peržiūra visai neprailgo. Muziejininkė priminė, kad kitas susitikimas ir dokumentinių filmų peržiūra iš ciklo „Senieji Lietuvos vienuolynai“ vyks kovo 12 dieną.

Muziejui padovanotas šv. Kazimiero medalis

Birštonietė Onutė Valatkaitė Kazimierinių proga Birštono sakraliniam muziejui padovanojo šv. Kazimiero 500 mirties metinių proga išleistą atminimo medalį. Moteris jį buvo gavusi iš buvusio Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebono Marijono Petkevičiaus. Šią brangią dovaną dvasininkas Onutei įteikė kaip pagarbos ženklą, kaip padėką už tai, kad ji slaugė ir prižiūrėjo sergantį kleboną. Moteris ilgus metus saugojo šią atminimo dovaną, o dabar sumanė padovanoti muziejui, kad pamatytų daugiau žmonių.