Maža beauganti šventoji
„Teesie šventas Tavo vardas“
Iš Evangelijos pagal Matą, 6 skyrius, 9 eilutė
Mokslo metų pabaiga. Vaikams, lankantiems katekizmo pamokas, aš užduodu paskutinį klausimą: „Kuo norėtumėte būti užaugę?“ Ir štai atsakymai: šeši – ugniagesiais, penki – žurnalistais, vienas – kariškiu ir septynios – mokytojomis. Bet po pamokos prie manęs prieina mažoji Kamilė: „Aš iš karto nepasakiau tiesos. Užaugusi aš noriu būti šventąja“.
„Nuostabu! O kaip, tavo manymu, tampama šventąja?“ Stebiu, kaip ji susimąsto ir pagaliau ištaria: „Aš manau, kad Dievas pats padarys mane šventąja. Tai labai panašu į tai, kai kas nors tave myli, ir ta meilė padaro tave gražesnį. Aš manau, kad būti šventąja – tai reiškia būti gražia Jėzui.“
Galbūt dabar jūs tyliai šypsotės, bandydami įsivaizduoti šią mažą koketę…
Tačiau ji labai paprastai tęsia: „Būti gražiai – reiškia mylėti ir daryti kasdien gerus darbus. Man patinka, meldžiantis Jėzui, vardinti vardus visų, kuriuos myliu ir prašyti, kad Jis juos padarytų gražius ir šventus.“
Tyliai nuryju besitvenkiančią ašarą ir nuostabos pilnu džiaugsmu mąstau apie stebuklus, vykstančius vaiko širdyje. Bet štai mano širdis nerami. O aš? Ar aš noriu tapti šventuoju? Ar tikrai tikiu, kad būti šventuoju reiškia net ir sunkiomis akimirkomis sugebėti džiaugtis?
Ir štai maža beauganti šventoji nuginkluoja mane savo šypsena: „Aš nesakau, kad tai lengva! Bet tikiu, kad Jėzus visada yra šalia tada, kai sunku.“
Ten, kur yra Jėzus, visada yra ir kryžius. Bet ten, kur yra kryžius – visuomet yra ir Jėzus.
