home Kultūra „Išgyvenome dėl to, kad iš Lietuvos savo širdyse atsivežėme Tėvynės meilę“

„Išgyvenome dėl to, kad iš Lietuvos savo širdyse atsivežėme Tėvynės meilę“

Vasario 12 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Joana Ulinauskaite-Mureikiene ir josprisiminimų knyga „Likimo išbandymai“. Renginyje dalyvavo knygos autorė ir leidinio sudarytojas – autorės vyras ir bendražygis, filosofas, habil. dr. prof. Juozas Mureika. DSC_6512 Pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, politinė kalinė, gydytoja pediatrė, rašytoja Joana Ulinauskaitė-Mureikienė ir jos vyras prof. Juozas Mureika kažkada Prienus laikė savo namais, nes čia kažkada gyveno. Tad į susitikimą su buvusiais Prienų inteligentijos, šviesuomenės atstovais atvyko ne tik knygų skaitytojai, bet ir buvę šių gerbiamų žmonių bendradarbiai medikai, kultūros atstovai. J. Ulinauskaitė-Mureikienė būdama septyniolikmetė mergina įsitraukė į pasipriešinimo sovietų okupantams veiklą, už tai buvo suimta ir kalinta Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitose Sovietų Sąjungos kalinimo vietose.Knyga „Likimo išbandymai“ paremta patirties tikrumu, autentiškumu. „Šioje knygoje yra visas mano gyvenimas – nuo gimimo iki beveik šių dienų. Tai mano šeimos nueitas kelias ir turbūt visos Lietuvos kelias“, – prisipažinobuvusi politinė kalinė, gydytoja J. Ulinauskaitė-Mureikienė, atsiminimus pradėjusi rašyti dar sovietmečiu, jų skaitytojais pirmiausia matydama savo vaikus ir vaikaičius. „Buvo karo metas, badas, šalčiai, ligos... Lamos ežero pakrantė ir Šmito kalno papėdė plūdo sušaudytų pačių aukščiausių karininkų krauju. Kiti mirė nuo bado ir ligų. Jų kūnai – neapiprausti, neapraudoti motinų – buvo sumesti į neveikiančias šachtas, ir jų kaulai neduoda mums, buvusiems Norilske, ramybės. Aš jaučiau pareigą papasakoti visa tai ir palikti prisiminimus nors savo vaikams ir vaikaičiams“, – apie knygos užuomazgas pasakojo buvusi tremtinė J. Ulinauskaitė-Mureikienė. Ir tik vyrui padrąsinus bei šeimos draugui akademikui Algirdui Gaižučiui paraginus, asmeninėmis lėšomis buvo išleista pirmoji knygos „Likimo išbandymų“ laida. Leidiniui sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, pasigirdo raginimų išleisti knygą didesniu tiražu, taip pat išversti ją į kitas kalbas. Išleisdama antrąją knygos laidą „Versmės“ leidykla pradėjo ir memuaristikos seriją „Neparklupdyta Lietuva“. Knygos antroji laida papildyta autorės bendraamžės, žymiosios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios tautietės Jūratės Statkutės de Rosales įžanga, akademiko Algirdo Gaižučio, kitų pirmosios laidos skaitytojų atsiliepimais. Leidinyje pateikta nuotraukų iš asmeninių archyvų, tarp kurių ir per kratas lageriuose išsaugotos bei lageriuose darytos ypač didelės dokumentinės vertės nuotraukos. J. Ulinauskaitės-Mureikienės apibūdinimu, „Likimo išbandymai“ – tai knyga apie vaikystę, tradicinės šeimos sampratą, santykius su tėvais, kaimynais, giminystės ryšius, patriotinio auklėjimo mokykloje pamokas, tautos jėgą ir vienybę sunkių anuometinei kartai tekusių likimo išbandymų akivaizdoje, pokario rezistenciją ir partizanines kovas, lagerio atsiminimus.Juos rašydama, autorė sakė norėjusi jaunimui priminti, kad yra žemė – ne tokia žalia, ne tokia graži kaip Lietuva – prie ledjūrio, sudaryta iš akmenų, geležies rūdos, kalnų, ant kurių neželia žolė ir joks paukštis nenutupia. Aukščiausias knygos kulminacijos momentas – 1953 m. Norilsko lagerio kalinių sukilimas, pasibaigęs baisiomis sukilėlių žudynėmis ir pasipriešinimo dvasios pergale, kuri, nepaisant milžiniškų ne tik lietuvių tautai praradimų, verta dabarties ir ateities kartų žmonių atminties. „Mums ne tiek buvo baisus badas, kiek baisus buvo žmogaus žeminimas. Šaudė už kiekvieną ištartą ne tokį žodį, kiekvieną žingsnį į šalį. Kiekvieną kartą vis kuris nors iš mūsų nesugrįždavo į lagerį, o likdavo gulėti darbo vietoje“, – pasakojo buvusi tremtinė, gydytoja J. Ulinauskaitė-Mureikienė. Knygoje apie prasidėjusį susidorojimą su Norilsko sukilimo dalyviais moterų zonoje ji rašo: ,,Įsiutę kareiviai mušė kas kuo galėjo: šautuvų buožėmis, kareivių kastuvėliais, kirvukais, metalinėmis lazdomis, pjudė šunimis. Visa zona virto ištisa vandens upe. Vandeniu išsklaido būrelį susikibusių rankomis ir tvoja per galvas ir rankas, kad lūžtų ir negalėtų laikytis. Buvau stipriai susikibusi su Antute Kumetyte. Sužvėrėjęs kareivis tvojo mums per rankas. Rankos lūžo keliose vietose. Nuo veriamo skausmo pasileidome. Kareivis užlaužė rankas, muisčiausi, nenorėjau pasiduoti. Pajutau smūgį į galvą, pasaulis lyg apsisuko kelis kartus, akys aptemo, ir kažkas raudonas jas užliejo. Netekusi sąmonės, kareivių buvau išvilkta per prakirptą spygliuotą tvorą į tundrą. Mušdami ir liedami vandeniu, išstūmė kitas, netekusias sąmonės vilkte išvilko iš zonos.“ „Paklausti, kaip mes išgyvenome 40 laipsnių šaltyje, 12 valandų lauke dirbdami, kasdami tranšėjas amžino įšalo žemėje, atsakome: savo dvasia mes nesijautėme aukos, o laisvi žmonės. Išgyvenome dėl to, kad iš Lietuvos savo širdyse mes atsivežėme Tėvynės meilę, kuri šildė mus, neleido sušalti, palūžti. Palūžti neleido ir viltis sugrįžti į Tėvynę, malda, daina, kuri mus vienijo“, – pasakojo devynerius metus po lagerius klaidžiojusi J. Ulinauskaitė-Mureikienė. Susitikimo su skaitytojais Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje metu savo mintimis apie žmonos knygą bei šiltais prisiminimais apie gyvenimo ir darbo metus Prienuose pasidalino ir autorės vyras, leidinio sudarytojas, filosofas, habil. dr. prof. Juozas Mureika. Prisiminimais pasidalino buvę sutuoktinių kolegos, bendradarbiai ir bičiuliai: Laimutė Svetavičienė (pas jos tėvus gyveno Mureikos), Jura Jokubauskienė (jos vyro vadovaujamame chirurgijos skyriuje dirbo Joana), buvusi bibliotekos direktorė Gražina Polekauskienė, kiti prieniečiai. Gerbiamiems svečiams dėkojo ir gėlių įteikė Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, skaitytojai. Renginį dainomis sušildė Prienų krašto muziejaus vokalinis ansamblis „Marginys“.  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close