Vytautas Švarlys – įsiliejęs į Birštono istoriją

Menininkas vitražistas Vytautas Švarlys Birštone yra palikęs ryškius pėdsakus. Tad į susitikimą Sakraliniame muziejuje, kur buvo atidaryta ir menininko darbų paroda bei pristatyta knyga, susirinko nemažas būrys jo talento gerbėjų.

 IMG_9144

Renginyje dalyvavo savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Birštono parapijos klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius ir kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis.

Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė Roma Zajančkauskienė pristatydama V. Švarlį paminėjo kai kuriuos jo biografijos faktus.

Vytautas gimė ir augo gražiojoje Krekenavoje. Lankydamasis su mama miestelio bažnyčioje, jis pirmą kartą atkreipė dėmesį vitražus ir jais susižavėjo. Vėliau susižavėjimas peraugo į tikrą meilę šiai meno rūšiai, kuri menininką tebelydi iki šiol.

1972 metais V. Švarlys baigė Vilniaus dailės institutą ir įsijungė į aktyvų kūrybinį gyvenimą, pradėjo dalyvauti respublikinėse parodose, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Dirbdamas klasikine vitražo technika, sukūrė apie šimtą monumentalių vitražo kompozicijų, kurios puošia ne tik visuomeninių pastatų bei bažnyčių interjerus, bet ir privačias kolekcijas Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Menininkas pasidžiaugė, kad ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus asmeninėje kolekcijoje yra jo sukurta dekoratyvinė kompozicija „Vilnius“. Kai kuriuos darbus teko kurti pagal pageidavimą, pasižiūrint į fotografijas.

„Į Birštoną atvažiuoti visada smagu, nes čia yra mano gyvenimo dalis, čia prisiliečiau prie sakralinės erdvės, čia yra pirmieji mano darbai bažnyčioje. Juos atlikau tada čia dirbusio kunigo Marijono Petkevičiaus pageidavimu. Aš sukūriau vitražo projektą, jis patiko kunigui ir jį patvirtino. Tai buvo pirmi bažnytiniai darbai“, – prisimena V. Švarlys.

Birštono bažnyčios vitražuose pavaizduoti Lietuvos kunigaikščiai, taip pat Vytis. Vėliau pasipuošti vitražais „panoro“ ir statomas kultūros centras bei „Versmės“ sanatorija. Vienas pirmųjų ir didžiausių darbų – 142 kvadratinių metrų plokštumoje sukomponuotas vitražas „Lietuva“ Birštono kultūros centre. Kaip vėliau paminėjo Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, „kultūros centro neįsivaizduojame be šio vitražo“. Laikas parodė, kad tai buvo puikus pasirinkimas.

Tačiau svarbiausią V. Švarlio kūrybos dalį sudaro vitražai, sukurti Lietuvos bažnyčioms ir koplyčioms. Menininko vitražai puošia Šeduvos, Šalčininkų, Lukšių, Grūšlaukės, Krekenavos, Kaltinėnų, Maišiagalos, Biržų, Senosios Varėnos bažnyčias. Vienas įspūdingiausių jo darbų – 2000 metais Šalčininkų bažnyčioje sukurtas vitražinis altorius „Malda“, kuris Lietuvoje neturi analogų. Tai pirmasis Lietuvoje altorius, sukurtas storo, skaldyto stiklo vitražo technika.

Kaip prisiminė V. Švarlys, atgavus Nepriklausomybę, menininkams, taip pat ir vitražistams atsivėrė naujos sakralinės erdvės, buvo išlaisvinta kūrybinė dvasia. Nereikėjo nieko bijoti ir slapstytis kaip anksčiau, kai tekdavo dirbti bažnyčiose netgi „po raktu“.

Kalbėdamas apie parodą ir parengtą bei išleistą knygą vitražistas sakė, jog norėjosi savo kūrybą aprobuoti, surinkti į vieną vietą stambiausius ir svarbiausius darbus.

Paklaustas apie vitražų siužetus, menininkas atsakė, kad juos apsprendžia keli veiksniai: tema, pastato interjeras ir architektas, nors svarbiausias „dirigentas“ yra užsakovas. V. Švarlys pabrėžė, jog vitražas – brangus menas, tad reikia vengti klaidų.

Susitikimo metu kalbėjęs Birštono parapijos klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius pastebėjo, kad dabar bažnyčios vitražai jau yra šiek tiek „suvargę“, juos reikia restauruoti. Tačiau kartu ir pasidžiaugė nuostabiais kūriniais, kurie džiugina parapijiečius. „Noriu padėkoti, kad buvote kūrėjas ir padovanojote mūsų parapijai tokius kūrinius. Dievas sukūrė spalvas, laimingas tas žmogus, kuris jas panaudodamas padarė tokius darbus savo rankomis“, – sakė klebonas.

Savivaldybės merė N. Dirginčienė dėkojo vitražistui už Birštone sukurtus darbus, taip pat už puikią parodą ir knygą.

Kultūros centro direktorius Z. Vileikis pasakojo apie vitražo privalumus, prisiminė, kaip jis buvo kuriamas, o vėliau ir restauruojamas, keičiami rėmai.

Visi turėjo ką papasakoti, pasidalinti mintimis su V. Švarliu kaip seni geri pažįstami. Juk vitražas – ne tik brangus, bet ir ilgai išliekantis meno kūrinys, kurio autorių minės kelios birštoniečių kartos.

Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo akordeonistas A. Jazbutis bei Birštono meno mokyklos jaunosios dainininkės Aistė Suchockaitė ir Emilija Radvilavičiūtė.

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close