Šventė, kupina rudenio spalvų
Daug kalbama apie šių dienų žmogaus vienišumą, nesugebėjimą būti santykyje su kitais, bendruomenėje. Todėl labai svarbu, kad ta bendruomenė būtų statoma ant tvirto pamato – pasitikėjimo, įsipareigojimo, kiekvieno bendruomenės nario atsakomybės. Ji kaip medis, kurio grožis priklauso nuo kiekvienos šakos žydėjimo. Tai buvo akivaizdu jau tradicine tapusioje Šilavoto seniūnijos rudens šventėje „Daug rankų didelę naštą pakelia“.
Kasmet pasidalinti geru žodžiu, šypsena, pasidžiaugti nudirbtais darbais ir rudenio dovanotomis gėrybėmis prie plataus bičiulystės stalo susėda Šilavoto krašto bendruomenės. Spalio 20 d. jaukioje seniūnijos laisvalaikio salėje sutilpo net keturių – Šilavoto, Ingavangio, Jiestrakio ir Piliakalnio – bendruomenių centrų atstovai. Visi atvyko ne tuščiomis – kas gardžiais valgiais, kas sodo ar daržo gėrybėmis, geltonų klevo lapų, raudonų šermukšnio uogų kekių, rudų kaštonų puokščių kompozicijomis, kas duona ir sūriu nešini.
Šiame krašte nelemta nutilti dainoms, menui, kūrybiniam žodžiui. Pirmieji eilėmis susirinkusiuosius pasveikinę laisvalaikio salės vadovė Saulė Blėdienė ir jaunieji deklamatoriai: Živilė, Gileta, Dominykas ir Vaiva, su visais pasidalino duona ir obuoliais. Pasveikinti bendruomenių su gėlėmis ir dovanomis atvyko Juozo Palionio paramos ir labdaros fondo įkūrėjai, Šilavoto seniūnė Aušra Kazlauskienė. Jie linkėjo, kad kaimo žmogaus širdis kuo dažniau džiaugtųsi, o darbščios rankos, kurios nuveikia didelius, iš pirmo žvilgsnio nepakeliamus darbus, niekada nepavargtų.
Keletui šventėje dalyvių šie metai buvo jubiliejiniai. Nuoširdžiai sveikindama Jiestrakio kaimo bendruomenės pirmininkę Danutę Valaitienę, Ingavangio bendruomenės narę Onutę Pilkauskienę, Šilavoto seniūnijos seniūnę Aušrą Kazlauskienę, Piliakalnio bendruomenės narį Arūną Tamašauską, S. Blėdienė linkėjo, kad kiekviena diena jiems būtų kupina prasmingų darbų, galvojimo apie kitus ir nesibaigiančio ėjimo į priekį.
Ruošiantis šventei visos bendruomenės buvo paragintos dalyvauti rudeninių puokščių parodoje, paruošti meninę programą bei pristatyti savo krašto kulinarinį paveldą. Šiuose pasirodymuose kūrybingumo ir originalumo netrūko nei vienai bendruomenei, kurioms atstovavo kelių kartų nariai. Ypač džiugina, kad programose noriai dalyvauja vaikai, kurie mokomi nepamiršti lietuviškų tradicijų. Jau dabar jie drąsiai eina šio krašto pasakorių, dainininkų, muzikantų takais. Antai šventės šeimininkai subūrė įvairių muzikos instrumentų kapelą, o vėliau pakvietė pamuzikuoti visų bendruomenių pirmininkus ir svečius. Jiestrakio bendruomenės kulinarinio paveldo šedevrus iliustravo originalūs vaisių ir daržovių „žmogeliukai“, o programą papuošė mažosios dainininkės. Ingavangio bendruomenė įrodė, kad jų krašto atstovų – poetės A. Ruseckaitės, Dabrišių šeimos – pasėta kūrybiškumo sėkla duoda dosnų derlių. Piliakalnio bendruomenė nustebino romantiška rudenine puokšte, priešvirusiniu širšių „medumi“, kurio kiekvienas gavo paragauti.
Atsidėkodamos bendruomenėms už jų originalumą, išradingumą, už į gyvenimo kasdienybę atneštą grožį ir šilumą, seniūnė ir laisvalaikio salės vadovė jų pirmininkams įteikė padėkas, gėlių ir simbolines dovanas.
Romantiško žavesio šventei suteikė nuoširdžios vokalinio ansamblio „Dzūkijos aidas“ dainos.
Roma Sinkevičiūtė
