Ir gražu, ir skanu
Šeštadienio popietę į Birštono seniūnijos salę klubo „Saulėgrąža“ pirmininkės Dalios Banienės pakviestos moterys susirinko pabendrauti, pasimokyti, kaip gražiai pasipuošti šaliu ar skarele, parodyti, kokių gražių ir skanių patiekalų moka pagaminti.
Skarelė ir seniau, ir dabar yra neatskiriama moterų aprangos dalis. Kaip pastebėjo D. Banienė, turbūt nėra tokios moters, kuri nebūtų ryšėjusi skarelės. Mūsų senelės ištekėjusios be skarelės išeiti niekur negalėjo. Jos labai brangino skareles. Vienos buvo skirtos nešioti namuose, kitos – eiti į turgų, o trečios, pačios gražiausios, – bažnyčion.
Buvo skarelių ryšėjimo mados. Tai priklausė nuo metų laiko, užsiėmimo, progos. Vasarą darbymečiui reikėjo baltos kartūno skarelės. Per šienapjūtę, saugantis nuo dulkių, surišdavo ją mazgu po kaklu. Laukuose darbuojantis ant kaktos užleisdavo, ant viršugalvio kaspinėliu surišdavo, kad gražiau atrodytų. Lietingu oru apsigobdavo minkštos flanelės skarelę, surišdavo aplinkui kaklą. Miestan išsirengusios panelės šalius susiūdavo ir nešiodavo kaip dabartinius gobtuvus. Moterims ir panelėms visada geriausia ir gražiausia dovana būdavo skarelė.
Damutė Juodienė pasakojo, kad jos mama tų įvairiausių skarelių turi gal 80. Jau perkopusi per 90 metų senelė gyvena Vilniuje pas dukrą, o į bažnyčią eina pasipuošusi skarele. Kai tik kokios pamaldos būna filmuojamos, močiutė visada pakliūva į kadrą. Mat tik ji viena būna pasirišusi skarelę. Bet dabar dukra įtaisiusi kepurę, todėl per televizorių nerodo.
Pokario metais Lietuvoje gražių skarelių nebuvo, tai labai džiaugdavosi, jei gaudavo įsigyti atsiųstų iš Amerikos. Dabar skarelių ir šalikų yra daug ir įvairių, tik mažai kas jas rišasi ant galvos, dažniau derina prie kitų drabužių kaip aksesuarą.
Kaip gražiai užsirišti skarelę ar šaliką, susirinkusias į popietę moteris mokė Birštono dizaino studijos vadovė Vilma Krasauskienė su padėjėjomis Irma ir Beatriče. Iš pradžių mokslas atrodė gana sunkus ir sudėtingas, ir ne visoms iš karto pavyko išgauti norimą formą. Tačiau ilgiau pasitreniravus, jau daugelis galėjo pasidžiaugti savo kūriniu. Pasak dizaino studijos vadovės, turint didelį šalį galima apsirengti nuo galvos iki kojų.
Antroji renginio dalis buvo apie maisto gamybą, stalo dengimą, papročius ir tradicijas. Susirinkusios į renginį moterys atsinešė pasigaminusios sveikuoliškų, gražiai papuoštų patiekalų. Specialistė Lina Žekienė pasakojo apie maisto puošybą, apie skanias valgomas gėles, kuriomis tinka pagražinti patiekalus. Visos skanavo, ką atsinešusios, ir išrinko pačius skaniausius, gražiausiai papuoštus ir sveikuoliškiausius patiekalus. Ant gražiai padengto stalo buvo įvairiausių mišrainių, svogūnų pyrago, pyrago su braškėmis, salotų su žuvimi, kopūstų suktinukų su burokėliais ir kitokių skanumynų.
Buvo balsuojama už skaniausią, sveikiausią ir spalvingiausią patiekalą. Skaniausią mišrainę pagamino D. Banienė, sveikiausią – Angelė Kvietkauskienė, o spalvingiausią ir gražiausiai papuoštą – Regina Jakučionienė.
Pasibaigus renginiui moterys neskubėjo skirstytis – dalijosi labiausiai patikusių patiekalų receptais.
Stasė Asipavičienė
